UŽAUGAU
miške be medžių
sapnuoju
saldžias musmirių kepures
baltus laimės kranus
pabudęs
be narkozės
sulūžusiu liftu kylu
į pilnai užasfaltuotą dangų
INTUICIJA
po antros arbatos stiklinės
geriu ketvirtą
nesulaukęs trečios valandos ryto
žolėje ganau laisvą mėnulį
NARKOMANAS
anksti ryte
pamėlo dangus
prarijęs baltą debesų tabletę
TYLA
paskutinė viltis
vaiski mėnulio šviesa
bematis
nakties juokas
VĖJAS
atskrenda snaigės
neišvengęs smūgio į veidą
pavirsiu baltu lietumi
LIETUS
suklijuotas iš stiklo šukių
klimpstu į sienų liūną
už lango gaudžia lietaus vamzdis
skardinis traukinys
į tolimas balas
KELIONĖ
iki dugno išsemta naktis
arbatos stiklinėje skandina tyliais valandas
mėnulio šešėliais nutysta iki pat sienų
delsiu atverti akis
keliauti į tamsią žvaigždžių šviesą
DOSNUMAS
padebesiuose
erdvi saulės salė
į akis krenta
visas dangus
Vilnius, 2013 m.