Nebylys
Parašysių aš didžiulį laišką, kupiną gražių minčių,
Ir nieks te man nesako, kad nesąmones kuriu.
Tasai laiškas bus spalvotas, žodžiais liesis ten laisvai,
Ir išsiusiu aš jį toliuos, ten ji skaito kas pageis.
Ir paskaitę mano laišką, žmonės retkarčiais paklaus,
Ar poetas šitas teigė, kad pasaulis pasitrauks...
Nors atsakymą išgirst jie nori, ir pasauly dar matyt,
Tad poeto šitie žodžiai, netelpa visiems širdin.
Ar rašysiu aš dar laišką, kupiną gražių minčių,
Kai tik žmonės jį paskaitę, tartų daug garsių minčių...
Nerašysiu aš juk vėjams, lietui, ugniai ar dievams,
Nes iš jų išgirst te moku, ariją liūdnų minčių.