Estetai

ESTETAI

nakvynių namams dovanoja stimpančius arklius

it medžių dubleriai teatrališkai sulinksta

kai bankai užtrenkia sunkias duris

klūpėdami ant laiptų

veblena pamirštas daugybos lenteles

kol minkštos galvos sudygsta kaip pernykštės bulvės

bet neauga į dangų

krenta ant slidaus parketo

kai kojas supančioja kambarinės gėlės

kai užgęsta šaltos cigarų akys

SKAFANDRAS

vis dar trūksta kartoninių dėžių

nepakanka taros saugiai kristi nuo stogo

blėsta tvirti kaminų žingsniai

gesta jautrūs židiniai

juodai nakčiai taupydami dūmus

nesiryžtu žengti tiesiai į debesis

lėktuvai kartais pamiršta

uždegti signalines gabaritų šviesas

nepaguodžia

kad į lifto šachtą

jau leidžiasi patyrę speleologai

ir ieško priešistorinių laiptų

žinau

neišgelbės šiukšlių konteineriai

nei platūs interneto laukai

nepabėgsiu nuo savęs

vis tiek reikės

numesti pabodusį skeletą

RYTAS

jau gatvės išgėrė visą sniegą

ir nuo akinių stiklo atplėšė prišalusias akis

užgeso knygom nukrauti stalai

sudužo bejėgiai sietynai

kalbu su savimi

nes girgžda užkalti langai

ir braška sienos prislėgtos lubų

Vilnius, 2013 m.