Turbūt todėl visada laikau savo pareiga likti atsakinga už savo žodžius, kurie kybo erdvėje tarp tavęs ir manęs, žodžius, kurie nutūpia ant baltų ar spalvotų lapų, kurie miega jaukiuose vokuose ir būna vangiai pažadinami pašto dėžutės bildesio.
Juk kaip sakė Mažojo Princo lapė, tampi atsakingas už tą, kurį prisijaukini. O mes prisijaukinam žodžius, jie tampa mūsų dalele, slaptažodžiais, burtažodžiais ir raktais į kitų žmonių akis bei širdis. Santykiai su žodžiais yra tartum amžinas tango. Ir tie visi nuostabūs žingsneliai nuveda į naujas vietas, naujus tolius, neatrastus paširdžių užkaborius ar sielos pamušalų kišenėles.
Ir jei tu esi pašėlusiai laimingas, tavo žodžiai bus išgirsti ir kartais netgi ras atgarsi kito akyse, sieloje bei delnuose, nes dažniausiai pavasariai būna pilni atradimų, naujų švarių popieriaus lapų, belaukiančių, kol virs naujais laiškais draugui. Todėl linkiu tau ir sau ramybės, - juk žmonės sako, kad ramiausiai į gyvenimą imi žiūrėti, kai išmoksti stovėti tiesiai skriejant peiliams.