Sriuba, kosmosas ir ašaros. Poezija. Kaunas: Kitos knygos, 2013. 144 p. minkštais viršeliais su atvartais, 20 x 15 cm. Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas. Dizainas: vario burnos.
Antrasis kultinio amerikiečių poeto ir rašytojo Charleso Bukowskio eilėraščių rinkinys lietuvių kalba, skirtas keistam žmogiškųjų santykių fenomenui, vadinamam meile. Nors jame nė su žiburiu nerasi nei seilėtų pavirkavimų, nei romantiškų padūsavimų, tačiau tarp šiurkščių ir nesumeluotų eilučių sklando iš vienatvės pragaro gelbėjanti magiška žmonių artumos ir meilės dvasia.
Paprasta nedekoruota forma, savotišką prozos miniatiūrą primenantis stilius, grubi šnekamoji kalba, iš koto verčiantis sarkazmas, per kraštus besiveržianti ironija ir autoironija – štai skiriamieji Ch. Bukowskio poezijos bruožai, pelnę jam išskirtinio realybės nepoetizuojančio poeto vardą.
Rinkinys pavadintas pagal to paties pavadinimo eilėraštį „Sriuba, kosmosas ir ašaros“, kurį autorius laikė geriausiu savo 1970–1980 m. laikotarpio eilėraščiu. Jis baigiasi šiomis eilutėmis:
durys užsitrenkė. neįtikėtina, ką šiais
moderniaisiais laikais
turi iškęsti vyriškis,
kad gautų pasidulkint,
(„Sriuba, kosmosas ir ašaros“, p. 42-44)
Kai kurie Ch. Bukowskio gerbėjai (prie jų save priskiriu ir aš) teigia, kad jo poezija net geresnė už prozą. Gal. Bet tikrai ne prastesnė.
Ch. Bukowskio rupus žodis pavergė daugelį skaitytojų, kuriems atsibodo salduma. Ir tai puikiai suprantama. Kai bloga, gera skaityti Bukowskį. Buką. Būchą.
„Kitos knygos“ išleido pagrindinius jo opusus, kai kurie jau perleisti po kelis kartus: romanus „Paštas“ (2004, 2008, 2013), „Skaitalas“ (2005), „Moterys“ (2006, 2011), „Arklienos kumpis“ (2007, 2013), „Faktotumas“ (2008), „Holivudas“ (2010), apsakymų rinkinį „Paprastos beprotybės istorijos“ (2011), poezijos rinkinį „Pragaras skirtas vienišiems“ (2007). Žadama dar kažką išleisti iš Bukowskiados. Beje „Paštas“ – pirmasis „Kitų knygų“ leidinys.
Pagal Buko knygas yra pastatyti keli meniniai filmai („Faktotumas“ 2005 m., „Nuolatinis barų lankytojas“ ir „Pamišusi meilė“ 1987 m., „Paprastos beprotybės istorijos“ 1981 m.).
Apie savo bendražygius poetus Bukowskis rašė autoironiškai:
et, brolyčiai, esam patys trenkčiausi ir nykiausi
iš visos žmonių padermės.
Kas žino, gal ir taip... Bet be poetų gyvenimas būtų oi nykus.