Dermė

 *****

...tėkmėj

dienos,

pati

diena

nuskęsta...

ratilai,

pasąmonės

švendrynuos

slepias...

krante,-

lemtis

nurimus,

su tuo

tiesiog,

sutinka...

                                    2012-07-13 

-----------------------------------------------------

varstau...

      *****

...varstau

duris,

lyg pamišęs,

ką geriau

nelabai

sugebąs...

vyriai

girgžda,

tarytum,

kritikai...

staktų,-

kaip ir,

nebematau...

dejuoja

slenksčio

akmuo,

savyje

jį girdžiu...

delne

rankena

tirpsta,

užsivers,

kažkada,-

neatversiu...

                                            2012-08-04 

 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

ėjimas...perlų lietuje...

 ...vis einu, ir einu...tarytum laikas, tarytum užsuktas, o gal varomas ?...kartais ,rodos nebežinau, nei kiek jau einu,nei kodėl, nei, galų gale,- kur einu...ir vis, nepaliaujamai lyja...perlų lietus, iš vienintelio, niekad niekur nenuslenkančio, debesies...keista...krintantys perlai paliečia tyliai, bet garsą girdžiu,-savyje, vis nuolat kartojantį klausimą,- ar žinai, kur ,ir kaip, eini ?!...taip, einu...debesis nenuslenka, perlų lietus nesiliauja...jie paliečia švelniai, bet skausmas sklinda,-iš vidaus...ir iš kur tos žaizdos?...keista...bet juk,-einu...ir tas lietus vis...ir nesuprantu,-kur gi jis pradingsta ?, krisdamas nuolat perlais...o jeigu !,-aš jį beeidamas tiesiog išblaškau ?! , lyg koks pamišėlis, einantis, ir vis blaškantis nuo savęs tai, kas jį paliečia lyg ir tyliai, kas paliečia lyg ir švelniai, o erdvėje vis aidi kažkur tai aplinkui, paraleliai einančiųjų mantra,-'nesiblaškyk---tu gali ---tu turi---nugaleti !'...o aš,-teeinu, ir težinau,-jog vis,-einu...einu...einu...  

                                                                               2012-08-19 

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 raudančių sielų slėnis...

...raudančių sielų slėnyje,-vilties kuklioji saulė, tekėti bando, pro pilkąjį beprasmybės ūką...vėsoka...ir ta rauda, persmelkianti... virpina mus ,apsidraskusius nuo brovimosi pro klaidingai gundančius erškėčių krūmynus, susigūžusius, save atvedusius į šitą slėnį...o norėjome,kaip ir ne į čia...  

                                                                               2012-08-27 

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 ...klajojantys...

 ...laiko vėjų apsupty , akimirkos žvakė vis dega...tik vis blaškos liepsna, realybės juoduosius kampus kai kada kiek nušviesdama ,ir vėl ,-stovi jie ,obeliskais niūriais, kiek keiktais, kiek versti mėgintais...klajoju ,tarp jų ,kitaip,- negaliu ?...o ir žvakė, ta akimirkos, lyg šmėkla mįslinga, klajoja vis,kažkur aplinkui... 

                                                                                 2012-09-07