Pradžia / Radikaliai
 

"Juodam kraujui svetimas tavo žmogiškumas"

Publikuojame poeto, prisistatančio kaip Justas Keturi-dvylika, eiles.

Justas Keturi-dvylika
2012 m. Gruodžio 01 d., 00:35
Skaityta: 191 k.
Be pavadinimo. Arūno Kulikausko nuotr.
Be pavadinimo. Arūno Kulikausko nuotr.

Ir kartais begalę laiko įstrigę titanai,

Nepalieka tiek savo didžiulių pėdų
Permainų bei vulgarumo avily,
Kiek frazė, palikusi gyvą atspaudą,
Gyvenimų eonams tarp išmirusių tautų.
 
*
Širdies maras, neapleis tavęs, rodos, niekada
Nes kas žudo, visai šalia ir taip trapu,
Kaip iš dangaus krentanti ašara
Išdegina  savasties viltį, ir tau -  koktu.
 
*
Patamsiais gyvenantis ūpas
Nevargsta atsiduodamas alsuojančiai aistrai
Ir mįslė, paslėpta po rudenio lapais,
Menama iš pirmo gyvenimo
Dar laikas nesustodamas lekia
O būtis, persmelkta buities,
Pelėsiais ir kerpėm apauga.
 
*
Ir potvyniai  bei atoslūgiai
Nebejaudina jo taip smarkiai
Gūdžioje praeityje buvę
Vienetiniais kovos laikrodžiais.
Laikrodžiai, kurie padėdavo suprast
Kai paukščiams prabilus – pabudęs tu
Atsikelt ir kad gyvas esi – pajust.
 
*
Ir jis gebės peržvelgt
Bedugnę tarp šilto ir karšto
Tai vienas jis niekada
Nesupras to jausmo
Kai Vienis yra.
 
*
Juodam kraujui svetimas tavo žmogiškumas
Tarp pasiaukojančių Smaragdo miesto magų
Kraujuojantis kirvis – tėra seni sentimentai
Skandinantis gūdžias jaunuolio nuoskaudas
Ir kur nusuksi galvą – ten ne tu,
Nes ne tau, šianakt nusirengt – nuoširdžiai.

justas keturi-dvylika

eilės

poezija

arūnas kulikauskas

Komentarai