J. Daunytė pasakoja.
Kažkada pakankamai seniai ėmiau ir gimiau nepaprastoje šeimoje. Kuo ji nepaprasta?,- gali kilti klausimas bet kuriam praeiviui. Gal stebukladariai? Taip, - atsakysiu aš. Nors nemosavo stebuklinga lazdele ir net nė vieno triušiuko iš skrybėlės neištraukė, tačiau stebuklingas sėklas sėjo kultūroje mūsų.
Mano tėvelis Vaidotas Daunys - poetas, eseistas, literatūros kritikas,kultūros veikėjas. Jo tėvelis Stasys Daunys - etnografas, poetas, o mama - lituanistė.
Mano mama - smuikininkė.
Reiktų paminėti, kad šeima mūsų nemaža - keturios sesulės ir brolelis. Nuo pat mažumės supa mus muzikos garsai, nes taip jau nutiko, kad pamilome muziką visi, o kai suaugome, pradėjome ir patys sėti meno sėklas subūrę šeimyninį ansamblį „Regnum Musicale“ (liet. "Muzikos Karalystė"). Plačiau apie jį -
http://www.regnummusicale.lt.
Unikalus, tragiškai žuvęs poetas Vaidotas Daunys (1958-1995).
Beje, prieš daug daug metų mūsų tėvelis Vaidotas Daunys buvo subūręs unikalų kultūrinį sambūrį „Regnum“. Dažnai paklausiu savęs, kodėl jaučiu tokį stiprų ryšį savo mažutei šalelei? Kodėl nenustoju noru grįžti ir padovanoti jai tai, ką išmokstu svetur? Kodėl trokštu grįžusi namo lėkti į tautinių šokių vakaronę ir linksmai pašėlti bei sutartinę kartu su bendraminčiais patraukti? Kodėl viską ką kuriu, kuriu su viltimi pristatyti Lietuvoje? Matyt, neveltui baigiamąjame studijų darbe nusprendžiau susibendrauti su XX a. lietuvių menininku M. K. Čiurlioniu, kuris po patirties sėmimosi svetur tarė: „ Esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“.
Greitai švesiu penkerių metų jubiliejų, kaip semiuosi patirties iš pasaulio (trys metai Ženevoje, du - Amsterdame). Ir kas gi aš esu? Ogi jaučiu, kad manyje sruvena stipri giminės dvasia, giminės, kuri užprogramuota skleisti lietuvybę žodžio mene, etnografinės kultūros kontekste, muzikinėse interpretacijose. Ir nieko čia nepadarysi, kažkas taip ėmė ir sugalvojo. O dabar esu laiminga, kad turiu galimybę pažinti olandų kultūrą, kuri be abejo lydės mane visą likusį gyvenimą.
