Kosminio amžiaus muzika: draudžiama, dievinama (video)

„Kaip gražu!“

Space age popmuzika turi daug atmainų ir yra susijusi su daugeliu kitų stilių. Pakalbėkime apie pagrindinius.

Exotica. Pagrindinė šio stiliaus figūra – Lesas Baxteris (1922–1996), kurio 1947 m. albume „Music out of the Moon“ buvo grojama tereminu; tai – tikroji „kosminės“ muzikos pradžia. Ypač įtakingas jo 1951 m. albumas „Ritual of the Savage“.

1950 m. jis sukūrė muziką pirmajam ir žymiausiam iš Peru kilusios dainininkės Ymos Sumac (1922–2008) albumui „Voice of the Xtabay“ (1950). Tikrasis šios keturias ar net penkias oktavas išdainuodavusios dainininkės vardas – Zoila Augusta Emperatriz Chávarri del Castillo. Kečua kalba Ima Shumaq reiškia „kaip gražu!“

Ko gero, apie visą space age pop muziką galėtume pasakyti „kaip gražu!“ Nes iš tiesų su popmuzika, kokią girdime dabar, auksiniai „kosminės“, lengvosios, psichodelinės muzikos laikai neturi nieko bendra. Nebent tiek, kad daug kas bando kopijuoti pradininkus, tačiau radijo stotys Lietuvoje lyg susitarusios šios muzikos netransliuoja. Vienas žymiausių radijo žmonių (dabar jau miręs) Lietuvoje yra pasakęs, kad senesnė nei 1970 m. nereikalinga, nes niekas jai neva neturi sentimentų. Tačiau tai tik pablogina Lietuvos muzikinę situaciją…

Tai, ko daugelis nežino apie Édith Piaf

Tęsiame ekskursiją. Nuo polinezietiškų, afrokaribietiškų, Pietų Amerikos, havajietiškos muzikos ritmų pereikime prie Byrono Wernerio frazės space age pop. Tai – trumpinys iš „space-age bachelor pad music“, – šiuo terminu bandyta apibūdinti muziką, kurtą maždaug nuo 1955 metų.

Vienas žymiausių space age pop kūrėjų –­ iš Meksikos kilęs Juanas Garcia Esquivelis (1918–2002). Space age pop karaliumi vadinamas J. G. Esquivelis prieš mirtį pripažino: „Mano muzika netiko anam laikui, žmonės jai nebuvo pasirengę. Dabar jie priprato prie garsų ir technikos.“ J. G. Esquivelio dėka sužinojome, kas yra stereomuzika.

Laiką gerokai aplenkė ir tikri space age pop „dievai“ – duetas „Perrey & Kingsley“. Tiksliau – elektroninės muzikos pionieriai Jeanas Jacquesas Perrey’s (1929-2016) ir Gershonas Kingsley’s (g. 1922), savo istorinį duetą sukūrę 1965 metais. Iki tol elektroninė muzika buvo priskiriama tik „rimtajai“, avangardinei sričiai. Tačiau šie menininkai neapsikentė ir sukūrė džiaugsmą keliančią elektroninę muziką, skirtą visiems. Tai buvo instrumentinė muzika, kurią kopijavo ir tebekopijuoja tūkstančiai. Smagiausia, kad „Perrey & Kingsley“ kūriniai (pvz. „Electronic Can-Can“) –­ absoliutūs šedevrai, iki šio tebekeliantys nuotaiką net blogiausiomis dienomis.

Beje, muziką jie kūrė šiuolaikinio sintezatoriaus „seneliu“ – ondiolinu, išrastu 1941 m. prancūzo Georges’o Jenny, su kuriuo Paryžiuje 1952 m. netyčia susitiko J. J. Perrey’s. Instrumentas jam padarė tokį įspūdį, kad jaunuolis metė medicinos studijas ir atsidėjo muzikai. Beje, ondiolinas išgauna daugybę garsų, sukuria vibrato, perkusijos efektus, yra nedidelis. Šiuo metu pasaulyje tėra vos 20 ondiolinų. J. J. Perrey’s iki šiol juo groja. O dėkingi už tai turime būti Prancūzijos lakštingalai Édith Piaf (1915–1963), kuri tapo pirmųjų J. J. Perrey’o įrašų rėmėja. Dueto „Perrey & Kingsley“, suderinusio avangardisto, musique concrète pionieriaus, muzikos filosofo prancūzo Pierre’o Schaefferio (1910–1995) išradimus su lengvomis G. Kingsley’o melodijomis, albumas „The in Sound from Way Out!“ (1966) – vienas svarbiausių šiuolaikinėje muzikoje.

Be to, kūrinyje „Visa to the Stars“ girdėti paslaptingo „Andy Badale“ melodija. Tai – vienas pirmųjų žymiojo italų kilmės kompozitoriaus Angelo Badalamenti, išgarsėjusio muzika serialui „Twin Peaks“, kūrinių.

Muzikantai „už ribos“

Kiti stiliai – jet set pop, the Now Sound, coctail, incredibly strange music, outsider music – verti atskiro aptarimo ir tiesiogiai susiję su space age pop.

1993 m. avangardinis leidinys „Re/Search“, išleistas San Franciske, priminė pasauliui šiuos stilius. Roko, neofolko (acid folk, apocalyptic folk), elektroninės muzikos, shoegaze, indie rock, garage rock kūrėjai iš to, kas buvo sukurta prieš kelis dešimtmečius, išmoko labai daug.

Žurnalistas, muzikologas Irwinas Chusidas terminą outsider music („pašaliečių muzika“) pavartojo 1996 metais. Tada žurnale „Pulse“ jis rašė, jog taip derėtų vadinti „beprotišką ir vizionierišką muziką, kurios visi keliai veda į vieną vietą – už ribos“. Autsaideriai – tai tie muzikantai, kuriuos įprasta vadinti „neformatu“, tie, kurie yra politiškai nekorektiški, nekuria mainstream muzikos, vadinamos popsu.

2000 m. knygoje „Songs in the Key of Z: the Curious Universe of Outsider Music“ I. Chusidas apžvelgė 20 tokių autsaiderių, tarp kurių yra labiau žinomi kūrėjai (Captainas Beefheartas, Sydas Barrettas, Tiny’s Timas) ir beveik niekam nežinomi žmonės (švedų „Elvis“ Eilertas Pilarmas, Joe Meekas, „The Shaggs“, Danielis Johnstonas, Wesley’s Willisas, Jandekas ir kt.).

Pamiršti stiliai

Dabar mažai kas domisi muzikos stiliais, kurie padarė didžiulę įtaką šiuolaikiniam rokui ir dėl kurių rokas neliko tik rokenrolu, bet priartėjo prie elektroninės, psichodelinės, folko, lounge muzikos.

Tarp šių stilių – sunshine pop („The Mamas & The Papas“, „The Beach Boys“, „The Association“),bubblegum pop (žymiausieji – „The Monkees“, „The Yellow Balloon“), soft pop/soft rock („The Free Design“, Bergen White), baroque pop („The Beach Boys“ 1966–1968 m., „The Left Banke“, „Montage“), psychedelic pop („The Millenium“, „Sagittarius“, „Strawberry Alarm Clock“), easy listening (Dave’as Grusinas, Herbertas Alpertas), surf music („The Beach Boys“ 1962–1965 m., „The Rip Chords“, „The Fantastic Baggys“).

Taip pat turėtume nepamiršti ir psych (psychedelic) folk arba acid folk. Šis įtakingas stilius susiformavo XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai atsirado tokios grupės ir atlikėjai kaip „The Charlatans“, „Pearls Before Swine“, „Jefferson Airplane“, „Love“, Phillipsas Leitchas Donovanas, „The Incredible String Band“, „Tyrannosaurus Rex“ (ankstyvoji kūryba), „The Fugs“. Jų dėka dabar turime „Cocorosie“, „Hecuba“, Devendra Banhartas, „Akron/Family“, kuriuos dažnai apibūdina kaip freak folk atlikėjus.

Egzistuoja ir antifolk judėjimas, iš kurio geriausiai žinomas Beckas Hansenas, taip pat „Dufus“, „Soft Black“, „The Moldy Peaches“, „Paleface“.

Istorijos pasikartojimai

Be abejo, be pamirštųjų stilių ir tokių grupių kaip „The Incredible String Band“, „Comus“, „Changes“, kurios grojo 7-ajame dešimtmetyje, nebūtų ir neofolko (apokaliptinio folko, dark folk, pagan folk, folk noir): „Current 93“, „Death In June“, „Sol Invictus“, „Fire + Ice“. Beje, debiutinį vos kelerius metus egzistavusios grupės „Comus“ albumą „First Utterance“, sukurtą 1970-aisiais, 1988 m. tarsi pratęsė „Current 93“ albumas „Earth Covers Earth“, kuris kartais vadinamas „Second Utterance“.

Dar vienas istorijos pasikartojimas – 1954 m. buvo išleistas albumas „Music, Martinis and Memories“, kurį sukūrė genialus kompozitorius, aktorius, visą gyvenimą tikėjęs ateiviais iš kosmoso, amerikietis Jackie’s Gleasonas (1916–1987). Jo muzika – vadinamosios mood music, „nuotaikos muzikos“, easy listening, lounge pradžia. Praėjus 36 metams, 1990-aisiais, pasirodė albumas „Music, Martinis and Misanthropy“, kuriame apokaliptinį folką su „Death in June“, „Sol Invictus“, „Strawberry Switchblade“ ir „Blood Axis“ muzikantais groja žymusis mizantropas Boydas Rice’as (2007 m. jis lankėsi Vilniuje). Jis – vienas noise stiliaus pradininkų, sugebantis dėstyti savo „socialinio darvinizmo“ teoriją ramiu balsu, fone grojant mood music.

„Muzika poilsiui“ – kelias į šlovę

Vienas įdomiausių faktų, susijusių su space age pop, slypi Sovietų Sąjungos istorijoje. Nors roko muzika sovietmečiu buvo draudžiama, egzistavo „lengvoji, estradinė“ muzika. Tai buvo nebloga niša gabiems kompozitoriams sukurti tikrų tikriausią easy listening, kurią kažkas pavadino „muzika be sparnų, bet su auksinėmis sagomis“.

Kompozitorius Aleksejus Mažukovas (g. 1936) 1969 m. išleido plokštelę „Muzyka dlia otdycha“ („Music for re­creation“), kuri buvo skirta eksportui. Tiesa, Sovietų Sąjungoje buvo galima gauti plokštelės monoversiją, tačiau užsieniečiai galėjo klausytis stereoversijos, papuoštos anglišku voku ir netgi celofanuotos.

A. Mažukovas šios plokštelės idėją sumanė 1966 metais. Jis teigė nusprendęs pakeisti sovietinį požiūrį į lengvąją muziką, todėl vietoje karinių maršų sukūrė lyrines pjeses. Čiuvašijoje gimęs kompozitorius po „Muzikos poilsiui“ sovietijoje išgarsėjo ir ėmė kurti dainas Alai Pugačiovai, Sofijai Rotaru, Muslimui Magomajevui, Olegui Uchnalevui, Ninai Brodskajai.

Vis dėlto žymiausias Sovietų Sąjungos space age pop kūrėjas – Viačeslavas Meščerinas (1923–1995), išgarsėjęs ne tik kaip puikus kompozitorius, bet ir vienu kuriozu – užsienyje per klaidą jo vadovaujamą lengvosios muzikos orkestrą daug kur pristatydavo kaip „Vyacheslav Orchestra Mescherin“. V. Meščerino muzika sovietiniais laikais dažnai skambėdavo per televiziją, taip pat 1957 m. paleistam „Sputnikui“ skirtoje komunistų „Internacionalo“ melodijoje.

Kompozitorius sukūrė daugiau kaip 1000 melodijų – nuo Sibiro folkloro iki komunistų propagandinių dainų. Vakaruose jis pristatytas kaip „Easy USSR“ atstovas, „sovietinio space age Nr. 1 brangakmenių“ kūrėjas, „tikra sovietine elektronikos egzotika“. Kompaktinėje plokštelėje, skirtoje Vakarams, V. Meščerinas pristatytas kaip „Sovietų Sąjungos atsakymas Esquiveliui, Martinui Denny’ui, Joe Meekui ir kitiems garso tyrinėtojams“. Žymiausius kūrinius V. Meščerinas sukūrė 1964–1980 metais.

Lietuvoje turėjome savo easy listening orkestrą – Lietuvos estradinio orkestro pagrindu suburtas „Estradines melodijas“, kurioms nuo 1966 m. vadovavo Juozas Tiškus (1929–2006).

Apie „įdėklų prozą“

Apie kosminio amžiaus muziką, draustą, draudžiamą, bet jaudinančią daugelio protus, galima šnekėti daug. Tačiau svarbiausia nepamiršti, jog space age pop – tai ir literatūros revoliucija, tiksliau, menas, suartinęs šiuolaikinę muziką su literatūra. Ant kiekvienos kosminio amžiaus muzikos plokštelės būdavo užrašyta „žinia“ (message), vadinamoji „įdėklų proza“ (liner notes prose). Šią tradiciją perėmė neofolko ir kai kurių kitų stilių grupės.

„Sakoma, ateitis priklauso nuo mūsų. Mes sakome – ateitis bus smagi“, – 1966 m. pranašavo duetas „Perrey & Kingsley“ ant savo debiutinės plokštelės įdėklo. Pažiūrėsime, kaip ten bus. Lengvo klausymo!