Nutekėję (klouno rauda)
Kaip lavinos nutekėję,
Lyg triskart bandei žudytis
Kalvio stilium – neišėjo
Ištart baisu, raitytis
Nori, tie tavo paakiai!
Kaip kosminės nelaimės
Užgriuvę miestus ir kaimus
Jie smaugia, jie staugia
Man į veidą – pribaik mane
Gailestingas! Aš trūkęs volframas
Su švino gaubtu
Perkaitęs variklis
Kuris tuoj tuoj užkals
Tad nesimelsk už mane:
Ties abejonės kraštu
Guli kirtiklis
Tik didvyris jį pakels
Ir pramuš ledus (mano galvoje).
Tu mano saldikli,
Išbučiuotais paakiais
Pribaik mane, kai pokalbis
Baigsis, o mintis bus išėjus
Man nėra vietos po saulę
Ir mano paakiai nutekėję.
Eilėraštis
Visa tai
Visatos miestas
Tyla
Begalybė
Jos pasiilgęs
Jos nematęs
Ją patyręs
Bėgi
Visa tai
Taip modernu
Ir siaubinga
Iki kaulu
Eugenika nepadeda
Eristika nepadeda
Euristika nepadeda
Šikai ties E raide
Su tarptautiniu žodžių žodynu
Ką tik peržiūrėjęs keistą filmą.
O tualetas išpuoštas
Ir pasiruošęs
Bet ką iš tavęs priimti
Kaip ir tavo meilė
Keistoj šaly
Keistų lietaus žmonių.
Kai kurie
Kai kurie veidrodžiai gliučina.
Apie 2
Noras būt tik diodu
Dievo elektrikoje
Jo kraujo stimuliatorius
Ar kepenų pompa rodiklis
Kad per mažai savęs į žemę įdėjo
Per mažai savęs į rojų įdėjo per mažai savęs
Į vargą įdėjo
Norus savo svarstant
Ar tai padoru
Kalbėtis su dievu
Šnibždomis?
Sekmadienis
Ąžuolas amžinas akyse išaugo
Per vieną nereikšmingą, kaip ir kiti,
Savaitgalį
Stebint iš purvo kylančius šventyklų pamatus
Į dangų, kaip ir ąžuolas amžinas akyse
Šiek tiek pasistiebus net
Kad viską aprėpti
Pamatyti
Nesuprantamai praleistą žemėj laiką
Nuolat norėjus kilti
Nepriėmus duotybių ar vargų.
Tau dar nekart žadės
Ko nieks negali turėti.
Pasismagink