Ištirpo ledinė vienatvė, susvyravo bejausmis stiklas. Nėra ko prarasti! Gailutis išbėgo į gatvę. Prie asfalto lipo batai, bet jis vis bėgo. Blizgėjo šalta skiriamoji juosta. Kai pribėgo prie merginos, jam apsvaigo galva. Gailutis atsitrenkė į troleibuso stulpą. Kai pakilo nuo grindinio, merginos jau nebuvo. Gailutis apsidairė ir norėjo sušukti, bet nedrįso.
Kažkur skubėjo žmonės. Graudžiai girgždėjo raukšlėti batai, siūbavo akmeninis tiltas, turėklai paslaugiai tiesė rankas.
Staiga Gailutis pasijuto manekenu. Jo vidus buvo tuščias. Be organų ir kraujo. Pilnas proto užtemimas. Nereikia pagalbos!
Gailutis pamatė du uniformuotus vyrus. Jie grubiai čiupo Gailutį ir nunešė atgal į parduotuvę.
Stovėdamas aukštoje vitrinoje, manekenas verkė, tik niekas nematė jo ašarų.
Vilnius, 2012 m.