Po asfaltu
Publikuojame naujausią rašytojo Algimanto Lyvos kūrinį, kurį sunku priskirti kuriam nors žanrui.
Algimantas Lyva
2012 m. Lapkričio 05 d., 15:45
Skaityta: 174 k.
Sofizmas:
po asfaltu
švarus smėlis
šypsenų duobės
žvaigždės
po asfaltu
šakotos mintis
paklydę kaminai
troleibusai
po asfaltu
raukšlėtas dangus
vilties žvilgsnis
ateitis
po asfaltu
asfaltas
Komentaras:
Lyrinis herojus tarsi juda. Galima paklausi – „kodėl?“, „iš kur?” ir, pagaliau, „kokia kryptimi?“. Neabejotinai, laikas paruoš tinkamus atsakymus, bet šiuolaikinis žmogus nelinkęs laukti. Tiesos reikia dabar! Ant lėkštutės turi būti pateikti lyrinio herojaus parametrai ir judėjimo erdvė. Natūralu manyti, kad šie du, ką tik išvardinti, faktoriai gali atspindėti lyrinio herojaus dvasią, bent jau veikėjo charakterį. Deja, vis dar nepavyksta sujungti į tiesę ( ar spiralę!? ) lyrinio herojaus dvasios krustelėjimų, žingsnelių ir šuolių. Todėl jausmų tranzitą galime stebėti tik netiesiogiai. Ir kodėl? Ogi, todėl, kad lyrinio herojaus nėra – jis „po asfaltu“. Lyrinio herojaus kelionė - tik legenda, kurios autentiškumo negalima patikrinti.