Nusiyrę arčiau scenos, laukėme pasirodymo nei daug, nei mažai – gal pusę valandos, kol pasirodė atlikėja ir, neslėpdama jaudulio, atliko pirmąsias dainas – Adele „Make You Feel My Love“, Tracy Chapman „Baby, Can I Hold You“ bei padžiazavo atlikdama „God Bless The Child“. Šiomis jausmingomis dainomis sukurtai nuotaikai puikiai tiko ant scenos plazdančios žvakės ir nostalgiški Jazzu pasakojimai apie savo karjeros pradžią.
Sudainavusi savo akustiniuose pasirodymuose jau pamėgtas groti Jessie J „Nobody‘s Perfect“ bei Kings Of Leon „Use Somebody“ Jazzu įpūtė dar šiek tiek lyriškumo Johno Lennono daina „Imagine“ ir paliko žiūrovus trumpai pertraukėlei, po kurios grįžo su linksmesniais kūriniais, kaip kad Pixie Lott „Cry Me Out“, Jessie J „Price Tag“ bei Amy Winehouse „Valerie“.
Beveik kiekvieną dainą komentuodama Justė Arlauskaitė pasinerdavo į atsiminimus, o prieš jas atlikdama įprasmindavo asmeniškumais. Beverly Craven kūrinį „Promise me“ ji įvardijo kaip pirmą žingsnį į savo norų išsipildymą, En Vogue „Don‘t Let Go“ - kaip mylimą paauglystės dainą, nukreipusią jos kūrybą gera linkme, o Moloko „Sing It Back“ – kaip viena didžiausių kūrybinių inspiracijų.
Paskutinę pasirodymo dainą - „You Make Me Feel Like A Natural Woman“ - Jazzu skyrė mylėjusiems, mylintiems ir dar mylėsiantiems, parodė pianistui dainos akordus ir uždainavo savos kūrybos perliuką „Tyla“, kurio prašė salėje nekantravę žiūrovai.
Buvo šiltas vakaras, kuris neprailgo. Lenkiu galvą prieš Jazzu vokalinius sugebėjimus, susigrojimą su Vyčiu Smolsku bei bendros vakaro atmosferos sukūrimą.
Jazzu, kaip visuomet, buvo nepakartojama.
Parengta bendradarbiaujant su