Tiesa, empirikos čia buvo mažoka. Iš gyvenimiškos patirties Guru Guru žinojo, kad moterys – visokios: esama ir sudėtingų asmenybių, problematiškų personų, ir paprastų merginų. O dėl jų sąžiningumo Guru Guru dažnai abejodavo – pats nebuvo šventas.
Visgi Guru Guru pritrenkė vienos bobos pareiškimas. Metų – netoli sorokavyko. Ji pareiškė, kad Guru Guru jai neįdomus, nes per storas. Taip, Guru Guru nebuvo lieknas jaunuolis, su kuriuo teko tai pačiai moteriai susitikti prieš daugelį metų. Bet argi tame esmė?
Guru Guru mąstė apie materializmą, nes jis labai siejosi su moterimis. Jis slapčia mylėjo vieną kiek vyresnę už jį moterį (visada mokėjo ir mėgo išlaikyti paslaptį apie moterų amžių), kuri jam buvo, galima sakyti, idealas. Protinga, graži... Tačiau tai arba ateities, arba nebūties klausimas.
Ką gi dar Guru Guru mąstė apie moteris? Prisiminė kruviną kerštą, kurį pažadėjo žąsinui, uždraudusiam jam susitikinėti su pirmąja meile. Prisiminė niekšingas išdavystes, kurias teko patirti.
Ir viskas?
Ne. Moteris – banalu – yra paslaptis.
Ir vienintelė, kurią mylėjo ir tebemyli (prisimenant A. Škėmą) – Mama.
Sveikinu ir giriu už drąsą viešai mąstyti ir klysti