O aš vėl šaudau. Tuščiais ir puspilniais. Perspektyva pinasi po kojom. Jau nebežinau, ar kas mane galėtų dar pridengti. Žmonės, kurie nebetelpa miestuose, internetinių svetainių laukiamuosiuose, savo pačių galvose, tie žmonės tik laukia ištiesę išalkusius delnus (kišenėse ar atvirai). Retėja mūsų gretos. Greta vel sėlina prarajos. Retėja mintys ir akstinas - kylant į kalną kaip kad oras kad būna retėja...
Sidabrinės kulkos gyvenimo skoniui paaštrint. Mane ramina traukiniai. Jie keliauja pro atvirus langus nuo jausmo iki jausmo, nuo čia iki kito penktadienio. Aš vėl šaudau. Ir tu šauk. Galbūt kas nors ir atsilieps. Bent aidas. Juk garsas sklinda greičiau nei kulka.