Ritualinio ambiento kūrėjas Videl: „Mano mintys sutelktos prieš modernųjį pasaulį“ (papildyta)

Kada ir kokiomis aplinkybėmis susidūrei su muzika?

Pirmąsyk susidūriau su muzika kaip kūrybos procesu 2006 metų rudenį, kai pajutau būtinybę tolimesniuose savęs pažinimo tyrinėjimuose ir troškimą plėsti saviraiškos būdus. Taip įkūriau muzikinį projektą Videl.

Pirmieji įrašai buvo improvizaciniai eksperimentiniai garsai. „Demo 2006“ užbaigiau per savaitę. Tęsiau darbus su improvizacijomis, kuomet palaipsniui pradėjo ryškėti detalesni bruožai muzikoje – taip įkūriau papildomus projektus („Dreams of Falling Tears“, „Loneliness of the Universe Eternal“ bei kitus) ir juos vienijanti konceptą, pavadinimu „Spirit In Eternal Sorrow“.

Plačiau papasakok apie savo kaip kūrėjo kelią. Nuo ko jis prasidėjo, per kur ėjo?

Kūrybos kelias prasidėjo 2005 metais, tuomet įstojęs į vieną iš Staffordshire‘o dailės ir dizaino mokyklų, gavau priėjimą prie reikiamų įrankių bei turėjau galimybę išmokti naujų technikų. Tarp viso akademinio šlamšto atsirinkau sau naudingą sukauptą patirtį ir tobulinau įgūdžius.

Palaipsniui pradėjau jausti, jog skylu į dvi dalis: tai – socialinis gyvenimas ir žemiški poreikiai bei alternatyvus vidinis mano pasaulis, dominuojamas iliuzijų ir emocijų, įtakotas išgyvenimų ir sukauptos patirties – manojo vidinio „Aš“ konceptas ir jo glaudi sąsaja su kūryba. Tarytum dvi skirtingos asmenybės manyje, dirbančios savo keliais. Todėl sukūriau santrumpą V.D.W.V. (Videl D. W. Velsmord), skirtą pasirašyti po savo asmeniniais darbais, kurie nėra priklausomi nuo komercijos, bendruomenių, žiniasklaidos ar globaliniu problemų.

Kiek albumų esi įrašęs? Ar juos išleido tik Lietuvos leidyklos? Kokiuose projektuose esi dalyvavęs?

Šiuo metu yra 15 albumų, įskaitant 3 demo ir du privačius leidinius, bei vienas split‘as.

Lietuvos leidykloms, manau, nebūtų pelninga leisti mano muziką profesionalių CD albumų tiražais. Nepriklausomos leidybos sumetimais esu įkūręs „Lirexilium“, tuo pačiu palikdamas sau teisę spontaniškai nulemti tokius aspektus kaip tiražas ar apipavidalinimas. „Lirexilium“ taipogi naudoju kaip ženklą kai kuriems savo vizualiniams darbams.

Esu įkūręs papildomus projektus su savitais konceptais, kurių pagrindiniai – „Loneliness of the Universe Eternal“ bei „Ūžesių potencialai skaldo visumoje“. Šiuo metu taip pat vyksta bendradarbiavimas su Belgijos triukšmadariu Deha (jis žinomas projektuose „Khel“, „Yhdarl“, S.L.O.W. ir kt.), split‘as su ispanu ritualistu „Gate To Void“, ir triguba kolaboracija su „Ignis Divine & Seance 13“. Visi paminėti split‘ai turėtų pasirodyti ritualinio meno namuose „Section XIII•.•COMA“.

Kokias idėjas propaguoji?

Destrukciją, Pirmykštį Chaosą, Apokalipsę. Masinį naikinimą – nusistovėjusių tendencijų, religijų, sukurtų ribų, skirtų valdyti ir nulemti žmonių žingsnius.

Mano mintys sutelktos prieš modernųjį pasaulį. Muzikoje tyrinėju garsų įvairovės poveikį žmogaus dvasinei būklei bei organizmui. Nesu linkęs apibrėžti savo pagrindinio projekto konkrečiais muzikiniais žanrais, nes tai būtų pasenę duomenys. Kiekvieno leidinio koncepcija yra unikali ir žanrai neturi įtakos mano kūrybai. Visi mano darbai yra sukaupto negatyvumo perteikimas į kūrybinę formą. Kūryba kaip negatyvumo neutralizacija.

Kurį  albumą vertini labiausiai? Kurį buvo kurti lengviausia/sunkiausia?

Labiausiai vertinu savo privačius leidinius – produktus mirusių akimirkų, nepavaldžius laikui, kontekstui, kritikai. Iki šiol ilgiausiai laiko truko antrojo akto „Nulio teritorijos“ leidinys. Pats „Nulio teritorijos“ konceptas nesibaigia vien antruoju aktu – tai dokumentacija tam tikros siurrealistines vietovės, dominuojamos iliuzija ir grotesku. Tai prilygsta abstrakčiai komos būsenai. Kai aš įrašinėju, izoliuoju save, esu „ne ryšio zonoje“ nuo išorinio pasaulio Mediniame kambaryje esančioje „Nulio teritorijoje“.

Lengviausia kurti buvo demo irašus ir improvizacijas su garsais bei vokalu.

Iš ko semiesi įkvėpimo?

Mano įkvėpimas yra visuma. Garsai, vaizdai, įvykiai, visas informacijos srautas, pasiekiantis mane, patirtis ir išgyvenimai, nenustojančios vystytis idėjos bei vizijos. Knygos… Literatūrą atradau kaip gerą įkvėpimo šaltinį.

Nesu linkęs vadinti savęs kokių nors konkrečių atlikėjų ar grupių gerbėju. Sarašas mano pamėgtos muzikos ir veikėjų, kuriu darbais žaviuosi, būtų nepaliaujamai ilgas. Galiausiai viskas sueina į tašką, kuomet muzika atspindi mano emocijas, įvykius, atitinka mano išgyvenamą atmosferą, ir tokia muzika man patinka. Jaučiuosi dėkingas šiuolaikiniams pianino klasikams, atnešusiems daugiau gaivos ir žaismingumo skambesiui. Reiškiu pagarbą pogrindžio veikėjams, spjovusiems į žiniasklaidą ir visuomenę. Visokeriopai remiu siurrealizmą, ritualinių improvizacijų išraiškas, musique concrète, garso psichologiją ir simbolizmą muzikoje.

Kokiais instrumentais groji?

Tai – programinių įrangų įvairovė, analoginis sintezatorius giliai atmosferai ir ambientiniams pasažams, mano balsas, tam tikru aplinkų garsai (field recordings).

Jei ne paslaptis, kokį tikėjimą išpažįsti, kas yra Tavo filosofija, religija?

Religijos – tai klaida. Negaliu savęs priskirti kažkokiai religijai ir neišpažįstu jokių konkrečių tikėjimų. Religijos sukurtos manipuliacijai. Vergovei ir vadovavimui. Užuot išpažinti religijų siūlomas iliuzijas, esu linkęs susitelkti ties savęs pažinimu, o tuo pačiu – savo požiūriu ir idėjų plėtimu. Mano „religija“ galima vadinti rinkinį labiausiai mane atitinkančių tikėjimų ir mokymų. Esu mirties entuziastas, nihilistas iš savo natūros. Matau dieviškumą visatoje, bet labiau linkstu prie chaosofijos, kas vėlgi yra priešprieša panteizmui. Man artimos telemos (Aleisterio Crowley sukurtos thelema filosofijos, – M. P.) idėjos, domiuosi Chaoso magija.

Kas dėl filosofinės literatūros, niekada nuoširdžiai neturėjau laiko tam.

Kur randi prieglobstį?

Kapinaitės (Vingio Parko karių kapinės) – ypatinga vieta, sugėrusi mane daugiau nei kas kitas. Taipogi Žalieji ežerai netoli Vilniaus – brangi man vietovė su savo turininga gamta, nešančia būties gaivą, praturtinančią mano laiką Lietuvoje. Mano juodai baltą fotografiją, susijusią su kelionėmis ir keliones, susijusias su fotografija. Mėgstu keliauti, bet visur kitur Žemėje jaučiuosi kaip „lankytojas prie naujų eksponatų“.

Koks Tavo požiūris į holistinę muziką bei holistinę filosofiją? Ką manai apie sufizmą, budizmą?

Terminas „holistinė muzika“ naudojamas ne taip dažnai. Mano požiūriu, visumos garsas egzistavo nuo senovės laikų, kai žmonių dar nebuvo Žemėje. Galbūt tai ne visai muzika, kiek atmosfera. Kažkas įdomaus studijuoti, bet asmeniškai man tikrai ne kasdieniniam klausymui. Holizmo ir vienybės koncepcija, manau, yra utopija moderniame pasaulyje. Žmonės vengia viso ko neigiamo taip stipriai, kad pamiršta savąjį teigiamą „aš“, yra nepajėgūs atrasti ir pažinti tai, kas slypi anapus visąlaik jiems buvusio „blogo“ , „tamsaus“  ir negatyvaus. Užsiskleisti, apriboti save nuo pažinimo, nemąstyti, nereaguoti, nesuprasti – kol tai bus traktuojama‚ „normalumu“ moderniame pasaulyje, tol aš neturiu problemų pripažinti, jog esu „nenormalus“. Visuma niekada nebuvo vien neigiama ar teigiama: mirtis nėra blogesnė už gimimą, būtis nėra geresnė už nebūtį. Tokiu būdu, ribodami save, žmonės negali vadintis aukščiausia intelekto rase. Kolektyvinis rasės intelektas yra naikinamas idiotiškumu ir pramogomis, bet ne savo rasės gerinimu ir tobulinimu.

Dabartinė žmonija… Nematau jai jokios ateities, ir apokaliptinės vizijos taip pat gali būti jaučiamos mano darbuose. Šia visuomenę aš suprantu kaip ligotą, ir nuoširdžiai tikiuosi, jog ne už kalnų tas laikas, kai ji skils. Aš džiaugčiausi stebėdamas išnaikinimo procesą, kadangi matyčiau jame naują pradžią – naujos, stipresnės ir teisingesnės tvarkos pradą.

Tai Tavo didžiausia svajonė?

Turiu nemažai svajonių. Kai kurios jų – gana asmeniškos, kitos per daug ambicingos. Norėčiau, jog menas atsiribotų nuo sąvokos „pramoga“ ir taptų įrankiu patiems kūrėjams. Mano menas žengė giliau nei kritika ir toliau nei audiencija. Aš matau meną kaip žingsnį anapus savęs. Mano produktai yra mirusių akimirkų produktai, dominuojami iliuzijų, sulipdyti iš savo bei savo artimųjų sugerto skausmo. Jie prilygsta sėkloms, žemei, kuri sugeria lietaus drėgmę, kad vėliau iš jų išaugtų vaisiai. Mūsų skausmas neišblėstantis – tai energija, įgaunanti savitą pavidalą. Viena iš mano svajonių yra mokyti išlieti visa, kas neigiama savyje, į kūrimą naujos formos, o ne naikinimą jau esančių; neutralizuoti negatyvumą, o ne skatinti, ir pažaboti jį.

Te išmoks likę po mūsų paversti neigiamą teigiamu. Lai taps tai nauja tvarka, ir te atneš ateities kartoms ji gaivą būties.

Kaip vertini dabartinę Lietuvos muzikos situaciją (ir pop, TV šou, ir eksperimentinės)? Ką išskirtum iš mūsų šalies muzikantų, kompozitorių?

Nesidomiu nei lietuviška šiuolaikine pop scena, nei pasaulio estrada ar hitais. Muziką klausau atitinkančią mano akimirkas, nuotaikas ir atmosferą. Be atmosferos muzika yra slamštas.

Lietuvoje yra įdomių ambientinių veikėjų, ypač paminėti norėčiau Lauryno Jukonio darbus „Girnų Giesmės“ bei „Oro!Oro!“, projekto Driezhas (Kristijono Lučinsko) muziką. Lietuvos pogrindyje dominuoja stipri Baltijos kraštų etnika, ryšys su pagonybe. Pagirtini projekto „Beprasmybė“ ūžesiai, ir tuo pačiu gaila, jog to Lietuvoje yra mažiausiai. Kita vertus, buvo Danielius Dolskis, kurio dainos žavi mane savo stipria galia perkelti į XX amžiaus pradžią…

Ar dar užsiimi kokiu nors menu be muzikos?

Taip, tai – tapyba-dailė, fotografija, vizualieji menai bei grafinis dizainas, kaligrafija. Esant ypatingam įkvėpimui rašau.

Kokie Tavo artimiausi planai?

Užbaigtas bendradarbiavimas su Deha – ritualinis ūžesių ambiento albumas. Split‘as su „Gate To Void“ ir kitos kolaboracijos.

Taip pat – 13 trumpų mano rašytų istorijų knyga „The System of Nothingness: I. Layers of Illusion“. 2010 metais – „Loneliness of the Universe Eternal“ trečias albumas „•Void O•“ . Trumpi išgyvenimai abstrakčioje komoje išvydo pasaulį profesionaliai spausdintoje knygoje su pridėtu CD „Nulio Teritorija: Abišalinė Zona“ 2010-ųjų rudenį.

Nuo 2009 metu daug mano darbai gerokai pasikeitė, naujos idėjos ir konceptai įgavo materialų pavidalą. Pavyzdžiui, nesenai uzbaigtas pilnai realizuotas projekto :Gulaggh: (www.discogs.com/artist/Gulaggh) ploksteles "Vorkuta" konceptas. Ties jo gamyba dirbau 9 mėnesius.