Pokalbis su šmėkla

VEIKĖJAI

POETAS

ŠMĖKLA

Veiksmas vyksta šių dienų Lietuvoje

VIENAS VEIKSMAS

Viena scena

Scenoje stalas apkrautas popieriais, knygomis ir buteliais alaus. Dvi kėdės. Du didžiuliai langai už kurių matosi tamsūs miesto kontūrai. Poetas sėdi prie stalo geria alų, rašo eiles, nervingai glamžo popieriaus lapus ir taikliai juos svaido į didžiulę šiukšlių dėžę.

POETAS

Kambaryje man maža vietos... veidu rieda langai.

Iš kairės pusės įeina juodai apsirengusi mergina. Šmėkla sustoja prie lango ir ilgai žiūri į miegantį miestą. Poetas pamatęs nelauktą viešnią nė kiek neišsigąsta, netgi apsidžiaugia.

ŠMĖKLA

Noksta sodri, bemiegė tamsa.

POETAS

Meluoja atvira naktis. Už lango smulkus lietus. Dulksna.

ŠMĖKLA

Naktis neklysta - tai į užkaltas tavo akis beldžiasi mano ašaros.

POETAS

Šmėkla, aš nebijau tavęs.

ŠMĖKLA

Lėtai prislenka prie stalo ir atsisėda į kėdę, stovinčią priešingoje stalo pusėje.

Poete, vienatvė sunkus vaistas ir amžinas kalėjimas...

POETAS

Tu teisi, dabartis liūdnesnė už praeitį.

ŠMĖKLA

Tave išgelbėti gali slidi mėnulio trauka.

POETAS

Pavargau, pasenau. Manęs jau nevilioja paslaptinga lunatiko karjera. Neturiu sveikatos bėgioti stogais. Akmeniu pavirto maištingas jaunystės betonas.

ŠMĖKLA

Dangus neturi kieto proto. Nebėgiojai stogais jaunas - bėgiosi lūžtančiomis čerpėmis senas... Poetas neturi vengti dangaus.

POETAS

Mano dangus - tai balta lubų kreida.

ŠMĖKLA

Jei tau pabodo tamsūs miesto stogai, skriski su manimi. Mėnulis iškirto debesų girioje taką. Virš surūdijusių čerpių dega žvaigždės - saulėti meilės bokštai.

POETAS

Negaliu... Aš skęstu aluje.

ŠMĖKLA

Sunkūs, nepakeliami tavo žodžių šešėliai... žinau, dievai atleidžia nuodėmes poetams. Aš ne mūza, kurti nepadėsiu, bet ir neskriausiu tavęs...

POETAS

Deja, nė viena mano eilutė nepaliečia būties paslapčių... Degu gyvas. Esu tik liepsna ir mirtis.

ŠMĖKLA

Ne, tu nedegi, tu užgesai. Ugnis – tai ne mirtis, bet gyvybė.

POETAS

Be reikalo vargsti, nuo šiltų žodžių mane saugo sienos.

ŠMĖKLA

Tai alus į galvą tau įkalė tokias skystas mintis.

POETAS

Pabusiu girtas tamsoje ir naktis uždegs man baltą žvakę.

ŠMĖKLA

Tavo kaukolė pilna pelkių vandens. Jei lėbausi, ilgai netrauksi, nepamiršk, kad po valandos išvyksta metalinis autobusas į kapines.

POETAS

Mirtis tik mano slogaus sapno šešėlis... Praloštas gyvenimas, užtrenktas dangus, niekur negaliu išeiti.

ŠMĖKLA

Ši lemtinga mūsų susitikimo akimirka yra tavo Gimtadienis. Nenusimink - širdies tamsa kartais atrakina dangų.

POETAS

Į dangų skuba tik vorai

ŠMĖKLA

Į lubas įkalta jauki varinė vinis, gal nori pasikarti?

POETAS

Ar verta, jei mane smaugia neviltis.

ŠMĖKLA

Nejau, tave dar gąsdina šiurpus tiesos artumas...

POETAS

... ir švininė revolverio apgaulė.

ŠMĖKLA

Mirties troškimas - tik raginimas gyventi...

POETAS

... tik apvalus planetų melas, spiralinis judėjimas į nieką.

ŠMĖKLA

Tu galvoji, kad tavo vienatvė saugi, kad bespalvėje proto dykumoje nėra šiurpių miražų?

POETAS

Turiu du aukštus langus. Visada galiu šokti žemyn.

ŠMĖKLA

Nepavyks pasprukti! Aš užrakinau asfaltą... Tu nori sunaikinti ne save, bet atgrasų daiktų pasaulį... Neskubėk į nebūtį, jau artėja kitas laikas, ir jei krisi pro langą ar į bokalo dugną, pasieksi tik troškią miesto duobę. Ir nieko daugiau.

POETAS

Esu giliausia duobė, todėl nebijau dangaus!

ŠMĖKLA

juokiasi

Aklavietė – tikrieji poeto namai.

POETAS

Geria alų ir greitai girtėja

Ant stalo daug stipraus alaus - sunku blaivėti. Mirtinai girtas dangus, degtinėje skęsta tuščias gyvenimas.

ŠMĖKLA

Nuvalkioti žodžiai, uždara mąstymo erdvė. Ant siauros palangės snaudžia aštrus kaktusas ir džiaugiasi sunkiu oru, sintetine proto dykuma.

POETAS

Sunkiai verčia liežuvį

Sunku gerti alų tamsoje, jaučiu, kaip krenta mano veidas, dūžta kaukė, krentu gyvas ant slidaus parketo, virstu juodu mėnuliu...

Poetas nugriūna ir užmiega. Šmėkla jį apkloja minkštu pledu.

ŠMĖKLA

Esi lagerio viela ir laisvės rūkas, sapno vanduo, laimės šešėlis. Poezija – tai nematoma tavo tvirtovė ir išsvajotas dangus...

Už lango dega baltas miestas, švinta.

UŽDANGA