Jubiliejinis "Vilnius Jazz 2012" pristato: Michael Formanek Quartet

Michael Formanek - b
Tim Berne - as
Craig Taborn - p
Gerald Cleaver - dr

 

Šis išskirtinis neribotų galimybių, intelektualių muzikų kolektyvas suvienijo ilgamečius partnerius, nors gyvuoja tik nuo 2008-ųjų. Grupės lyderis jau du dešimtmečius bendradarbiauja su Tomu Berne – menininkai dalyvauja vienas kito projektuose, yra daug kartu gastroliavę ir įrašinėję muzikos. Michaelas Formanekas neslepia patyręs didelę Timo Berne įtaką. Jau daugiau kaip dešimtmetį kontrabosininkas dalyvauja įvairiuose projektuose su Craigu Tabornu bei Geraldu Cleaveriu, kurie taip pat muzikuoja su Timu Berne, o pianistas yra jo grupės „Hard Cell“ narys.

Nenuostabu, kad kvartetas žaibiškai susigrojo ir pirmasis 2010-aisiais išleistas jo albumas „The Rub and Spare Change“ (ECM) sulaukė didžiulės sėkmės: „Down Beat Magazine“jį įvertino penkiomis žvaigždutėmis, kiti leidiniai įtraukė į metų geriausiųjų sąrašus. Šiuo albumu Michaelas Formanekas po daugiau kaip dešimtmečio pertraukos įsiamžino kaip grupės lyderis ir kompozitorius.

Kaip jam pavyko surasti bendrą vardiklį tokioms savitoms muzikos asmenybėms? Pasak Michaelo Formaneko, tai – laimingas atvejis, kai skirtybės puikiai dera tarpusavyje. Be to, individualus braižas kvarteto grandams netrukdo persiimti kolektyvinėmis idėjomis. Vargu ar įmanoma suburti geresnį ansamblį Michaelo Formaneko muzikai atlikti. Ji užrašyta natomis, bet kartu alsuoja improvizaciniu polėkiu, tonali ir kartu kupina disonansų, o grupės nariai yra ir virtuoziški solistai, ir sykiu - vientiso organizmo dalis.

Šį rugsėjį kvartetas išleido antrąjį kompaktinį diską „Small Places“ (ECM), o spalį leidosi į savo antrąsias Europos gastroles, kurių metu žada surengti aštuonis koncertus šešiose šalyse.

Muzikos kūryba – labai svarbi Michaelo Formaneko veiklos sritis. Savo pirmąjį originalų kūrybos albumą „Wide Open Spaces“ kontrabosininkas išleido 1990-aisiais. Po to pasirodė dar trys autoriniai (visi išleisti „Enja“) menininko albumai, įgroti su Gregu Osby, Timu Berne, Marku Feldmanu, Dave'u Douglasu, Marvinu „Smitty“ Smithu, Ku-umba Franku Lacy, Marty Ehrlichu, Wayne'u Kranzu ir Jimu Blacku. Michaelo Formaneko solinis albumas „Am I Bothering You?“ tapo reikšmingu įnašu į žanro raidą.

Kontrabosininkas yra gavęs daug „Chamber Music America“, Pensilvanijos menų tarybos bei Pibodžio konservatorijos užsakymų ir apdovanojimų.

Michaelas Formanekas gimė San Franciske ir jau 18-kos metų pradėjo groti Tony Williamso „Lifetime Band“. Po to jis muzikavo su Freddie Hubbardu, Stanu Getzu, Joe Hendersonu, Dave'u Liebmanu, Fredu Herschu ir Attila Zolleriu. Per beveik 40 metų trunkančią karjerą Michaelas Formanekas bendradarbiavo su daugeliu ryškiausių Šiaurės Amerikos ir Europos džiazo asmenybių, tarp jų - Evanu Parkeriu, Dave'u Burrellu, Elvisu Costello, Uri Caine'u, Joe Lovano, Bobu Mintzeriu, Peteriu Erskine'u, Marku Ishamu, Cedaru Waltonu, George'u Colemanu, „Mingus Big Band“, Gerry Mulliganu, Chetu Bakeriu.

Kontrabosininkas groja įvairiuose Timo Berne ansambliuose, ilgai vadovavo „Peabody Jazz Orchestra“ Baltimorėje. Jo instrumentas skamba iš daugiau kaip 100 kompaktinių diskų.

Viena iškiliausių šiuolaikinio džiazo figūrų Timas Berne tarsi atsitiktinai surado savo pašaukimą. Jis rimtai muzikuoti pradėjo būdamas beveik 20-ties – iki tol labiau domėjosi krepšiniu. Timas Berne nusipirko saksofoną spontaniškai, pasiūlius vienam muzikantui studentų bendrabutyje. Vėliau vaikino išgirstas Juliaus Hemphillo albumas „Dogon A.D.“ apvertė jo gyvenimą.

Timas Berne susirado Niujorke albumo autorių ir tapo jo mokiniu – sėmėsi iš maištingojo saksofonininko ne tik grojimo, bet ir komponavimo, įrašų verslo bei kitų profesinių įgūdžių. Būtent šis mokytojas Timui Berne įdiegė, jog muzikavimas yra neatsiejamas nuo muzikos kūrybos ir vadovavimo grupėms.

1979 metais Timas Berne pradėjo leisti albumus savo paties įsteigtoje „Empire“ kompanijoje – per penkerius metus jų pasirodė penki. Vėliau iš „Empire“ estafetę perėmė jo kūryba susidomėjusios italų „Soul Note“, „Columbia Records“, JMT įrašų kompanijos. Pastarosios leidinius vainikavo istorinė Timo Berne kvarteto „Bloodcount“ Paryžiaus koncertų įrašų serija, sulaukusi nepaprastos sėkmės. 1996-aisiais saksofonininkas įkūrė savo įrašų kompaniją „Screwgun“.

Nuo 1994-ųjų su „Bloodcount“ menininkas surengė daugiau kaip 250 koncertų visame pasaulyje. Jis yra žinomas ir kaip grupių „Science Friction“, „Adobe Probe“, „Los Totopos“, „Paraphrase“, „Big Satan“ bei kitų lyderis. Timas Berne bendradarbiavo su Billu Frisellu, Marilyn Crispell, Tomu Rainey, Marku Heliasu, Johnu Zornu, Nelsu Cline'u ir daugybe kitų šiuolaikinio džiazo korifėjų, sukūrė muzikos „Kronos“ kvartetui, „Rova Saxophone Quartet“, „Caos Totale“ su Django Batesu.

Craigas Tabornas yra vienas įdomiausių, novatoriškiausių ir labiausiai užimtų Niujorko džiazo muzikantų. Jis pradėjo profesinė karjerą 1990-aisiais išbandydamas save įvairiausiuose projektuose – nuo džiazo iki alternatyvios muzikos, grodamas su bendraamžiais, veteranais ir netgi techno artistais.

Dar prieš baigdamas koledžą Craigas Tabornas įgrojo tris albumus kaip Jameso Carterio kvarteto narys, o iškart po studijų Mičigano universitete, 1995-aisiais išleido savo pirmąjį albumą kaip trio lyderis. Prieš trio antrojo kompaktinio disko pasirodymą jis dalyvavo dar dviejų Jameso Carterio, taip pat Roscoe Mitchello, Carl Craigo, Hugho Ragino albumų įrašuose.

Persikėlęs į Niujorką Craigas Tabornas greitai tapo vienu labiausiai graibstomų džiazo pianistų. Jis bendradarbiavo su Timu Berne, dalyvavo Drew Gresso, Chriso Potterio, Dave'o Douglaso, Billo Laswello projektuose, įsiamžino daugybėje albumų, tarp jų - Davido Binney, Eivindo Opsviko, Geraldo Cleaverio, Davido Torno, Evano Parkerio, Michaelo Formaneko.

2004-aisiais su Dave'u Kingu („Bad Plus“), Matu Maneri ir Aaronu Stewartu pianistas išleido neįprastą albumą „Junk Magic“, kuriame išradingai supynė akustines ir elektronines spalvas. Neseniai kontraktą Craigui Tabornui pasiūlė ECM įrašų kompanija, pernai išleidusi jo pirmąjį solinį albumą „Avening Angel“.

Geraldo Cleaverio braižą suformavo turtingos gimtojo Detroito muzikos tradicijos. Įkvėptas tėvo būgnininko Johno Cleaverio, jis anksti pradėjo groti būgnais, kartu smuikavo, o vėliau pramoko pūsti trimitą. Dar paauglystėje būgnininkui teko muzikuoti su Detroito džiazo meistrais Ali Muhammadu Jacksonu, Lamontu Hamiltonu, Earlu Van Riperiu ir Pancho Hagoodu.

Studijuodamas Mičigano universitete Geraldas Cleaveris laimėjo stipendiją stažuotis pas Victorą Lewisą. Baigęs universitetą, jis grįžo į Detroitą dėstyti, čia dirbo su Rodney Whitakeriu, A. Spenceriu Barefieldu, Marcusu Belgrave'u, Donaldu Waldenu, Wendelliu Harrisonu ir daugeliu kviestinių įžymybių, tarp jų - Tommy Flanaganu, Kenny Burrellu, Franku Fosteriu, Ray Bryantu, Eddie Harrisu, Howardu Johnsonu, Diana Krall, Donu Byronu.

2001-aisiais išleistą Geraldo Cleaverio kompaktinį diską „Adjust“ JAV džiazo žurnalistų asociacija pripažino vienu geriausių debiutinių albumų. 2002-aisiais būgnininkas persikėlė į Niujorką.

Scena ir įrašai Geraldą suvedė su daugybe iškilių improvizuotojų: Francku Amsallemu, Timu Riesu, Henry Threadgillu, Lotte Anker, Marilyn Crispell, Mattew Shippu, Williamu Parkeriu, Kevinu Mahogany, Charlesu Gayle'u, Mario Pavone, Dave'u Douglasu, Jeremy Peltu, Ellery Eskelinu, Davidu Tornu , Miroslavu Vitousu ir kitais.

Geraldas Cleaveris vadovauja grupėms „Violet Hour“, „NiMbNl“, „Uncle June“ ir „Farmers By Nature“. Jis yra grojęs „Vilnius Jazz“ festivalyje 2010-aisiais su Samuelio Blaserio kvartetu.

Bilietus platina Bilietų Pasaulis.