Turtinga istorija: vergai, Žydrasis sultonatas ir genocidas
Sudanas nėra labai rami šalis. Tiksliau, neseniai jis buvo padalytas į dvi valstybes. Sudanas – viena seniausių pasaulio valstybių. Iki padalijimo jame gyveno per 30 mln. gyventojų.
Civilizacijos pėdsakai Sudane aptinkami nuo 8 tūkstantmečio pr. Kr. 5 tūkstantmetyje žmonės migravo iš dykumos į Nilo slėnį. Gimė Kušo (sen. egipt. „niekam tikusi“) „karalystė (sostinė – Kerma). Antropologų manymu, Kušas vystėsi paraleliai Nubijai ir Egiptui ir jo užuomazgos – apie 3300 m. pr. Kr. XXV a. pr. Kr. egiptiečiai Sudaną vadino Punt (arba Pwenet, Pwene, Ta Netjeru, „Dievo žeme“) ir su juo dažnai prekiavo: paklausiausios prekės buvo auksas, dramblio kaulas, vergai, laukiniai gyvūnai, aromatiniai sakai, afrikietiškas juodmedis.
Kušo (Nubijos) karalystė egzistavo apie 2000 metų. Nuo maždaug 300 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr. dabartinėje Sudano teritorijoje egzistavo Meroitų karalystė. Ją valdė egiptiečiai, persai, graikai, romėnai. III-II a. pr. Kr. netoli dabartinės Sudano sostinės Chartumo buvo pastatytos piramidės, kurios iki šiol nėra normaliai ištyrinėtos ir savo įspūdingumu pranoksta net egiptietiškąsias.
VI a. iš Meroitų karalystės išsivystė trys valstybės – Nobatija (dab. Egiptas), Mukura (dab. Sudanas) ir Alva (dab. Sudanas). Žymiausios iš jų - Nubijos (Nobatijos) - karaliai į krikščionybę atsivertė apie 540 metus greičiausiai Egipto krikščionių koptų dėka. Krikščioniška Nubija gyvavo iki X a. Arabams nepavyko jos paimti, kaip tai nutiko 640 metais su Egiptu. Nubijos bažnyčia tapo izoliuota nuo likusio pasaulio.
Sudano istorija – mažai žinoma. Jame visuomet buvo daug klajoklių, egzistavo paslaptingos karalystės, sultonatai.(ypač klestėjo Darfuro). Sudanas buvo feodalinė valstybė, kurioje visada buvo daug vergų, juos valdė, jais prekiavo valdančioji fundžių („žydrųjų“) klasė. Ši klasė tebevaldo Sudaną ir dabar. Jų kilmė nėra aiški, pirmąsyk jie paminėti XVI a., kai atvyko iš pietų į Nubiją, kur užkariavo Abdallah Jamma‘os imperiją ir įkūrė Fundžių Sinnaro (Sennaro) sultonatą (dar vadinamą Žydruoju sultonatu, arab. As Saltana az Zarqa), valdžiusį net 317 metų (1504-1821). Fundžių monarchija palaipsniui buvo arabizuota, ir kai jų karalystė žlugo, arabų kalba jau buvo jų gimtoji. Fundžiai išpažino animizmo ir krikščionybės mišinį, 1523 metais oficialiai atsivertė į islamą, nors iš esmės išliko animistais. Fundžių armija iki 1810 metų buvo didžiausia Rytų Afrikoje, paremta sunkiąja kavalerija.
Fundžių sultonatas buvo rasistinis: visuomenė padalinta į šešias rases. Monarchai laikyti pusdieviais. Nepaisant oficialaus atsivertimo į islamą, per daugybę švenčių fundžiai suvartodavo didžiulius kiekius alkoholio.
1821 metais generolas Ismailas bin Muhammadas Ali okupavo fundžių valdas ir jie tapo priklausomi turkams (osmanams). Regionas buvo padalintas į anglų-egiptiečių Sudaną (1899 m.) ir nepriklausomą Sudaną, kuris tokiu tapo 1956 metais, po to, kai 1955 m. kilo pirmasis Sudano pilietinis karas. Sudano nepriklausomybę vienos pirmųjų pripažino JAV. Pirmasis Sudano pilietinis karas truko 17 metų, jo metu įvykiai galėjo pakrypti į tokią pusę, kad Sudanas būtų tapęs komunistine valstybe, tačiau JAV to įvykti neleido ir 1972 m. pagal Adis Abebos sutartį karas buvo nutrauktas.
1972 metais Sudano vyriausybė tapo provakarietiška, ėmė eksportuoti į vakarus maistą ir kitas gėrybes. 1978 m. pinigais Sudaną „pamaitino“ Tarptautinis valiutos fondas. Žemės ūkio sektorius tapo mechanizuotu, todėl paprasti žemdirbiai nubai (nepainioti - ne nubiai), kurių buvo daugiau kaip milijonas, liko be darbų ir maisto.
1968-1972 m. TSRS Sudanui pardavė daug ginklų ir technikos, apmokė sudaniečius. Armija išaugo nuo 18 iki 50 tūkst. Įsigyta daug tankų, lėktuvų, artilerijos pabūklų. Vėliau Sudaną ėmė remti Kinija, Egiptas ir vakarų valstybės – apie 1976 metus JAV pradėjo Sudanui pardavinėti daug ginklų, kad šis sutriuškintų marksistus Etiopijoje ir Libijoje, remiamus TSRS.
1985 m. Sudane įvyko karinis perversmas, prasidėjo Antrasis Sudano pilietinis karas, kuris baigėsi 1989 metais. Šalį ėmė valdyti karinė chunta, kuriai iki šiol vadovauja save prezidentu paskelbęs Al Baširas.
Karo metu daugiau kaip 4 milijonai pietų Sudano gyventojų liko be namų, nemažai jų pabėgo į gretimas šalis. 2003 metais Sudano išlaisvinimo judėjimo-armijos ir Teisingumo ir lygybės judėjimo pradėto sukilimo metu ėmė aiškėti, kad Darfure, Sudano vakaruose, vykdomas genocidas. Manoma, kad Al Baširo pakalikai išžudė bent kelis šimtus tūkstančių žmonių, likusieji mirė ir tebemiršta nuo bado ir ligų. Genocidas vykdytas 2003-2011 metais.
2004 metais Afrikos Sąjunga nusiuntė ruandiečių ir nigeriečių karius, kad šie sustabdytų košmarą Sudane. Po neramumų 2005 m. Nairobyje (Kenija) buvo pasirašyta taikos sutartis su Sudanu, kuri numatė, kad pietinė jo dalis 6 metus turės autonomiją, po kurios bus paskelbtas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Sudano.
2009 m., kaip minėta, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (Haga, Nyderlandai) išdavė pirmąjį arešto orderį Al Baširui. Jo niekas taip ir nesuėmė. 2009-2010 m. įvyko nemažai karinių konfliktų tarp klajoklių genčių Pietų Kordofane. 2010 m. pasidaryta taikos sutartis su Čadu, su kuriuo taip pat kariauta – net penkerius metus.
Tais pačiais 2010-aisiais Sudano vyriausybė pasirašė sutartį, pagal kurią (greičiausiai tik 2011 m.) buvo užbaigtas Darfuro konfliktas.
2011 metų sausį po referendumo gimė Pietų Sudano Respublika (sostinė – Džiuba). Kilo nauji išpuoliai iš Al Baširo pusės. 2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma valstybe.
Tarptautinį nusikaltėlį remia JAV
Al Baširas valdžią užgrobė per 1989 m. birželio 30 d. perversmą, t.y. jis save paskelbusiu prezidentu jau yra jau 23 metus, iš kurių trejus – kaip tarptautinis nusikaltėlis (išduoti jau net trys arešto orderiai), kurio vieta - Hagos teisme.
Viena iš šimtų tūkstančių Darfuro genocido aukų. genocidepreventionmonth.org nuotr.
Al Baširas neseniai vedė trečią kartą, tačiau savo paties įpėdinių neturi. Nuo 1960 metų jis – Sudano armijos karys, baigęs Egipto karo akademiją Kaire ir Sudano karo akademiją Chartume 1966 metais. Jis greitai kilo karjeros laiptais.
Įvairūs šaltiniai spėlioja, kas dengia Al Baširą, kam jis naudingas. Juk netoli esanti Libija ir jos vadovas buvo sunaikinta vakarų ir jų samdinių rankomis, suorganizuotas perversmas Egipte, kuriame nesibaigia neramumai, o Sudanas vis lieka spaudos paraštėse.
Sudano žemėlapis iki Pietų Sudano atsiskyrimo, kuriame matyti Darfuro regionas. Wikipedia.org pieš.
Pietų Sudanas - jauniausia valstybė pasaulyje. Wikipedia.org pieš.