Vytautas Martinkus, ESTETINĖ LITERATŪROS GYVYBĖ. AKSIOLOGINIS ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ PROZOS SPEKTRAS. MONOGRAFIJA., , Vilniaus Pedagoginio Universiteto leidykla, apipavidalinimas - Dalia Raicevičiūtė, 2010
Prozininko, literatūrologo, filosofijos mokslų daktaro prof. Vytauto Martinkaus monografija „Estetinė literatūros gyvybė“ – viena solidžiausių pastaruoju metu pasirodžiusių knygų, itin reikšminga filosofijos, estetikos ir literatūros studijoms, nagrinėjanti šiuolaikinę lietuvių prozą aksiologiniu aspektu (pagal vertę, etiką ir estetiką).

Antanas Cibulskis (Juozas Nekrošius, Egidijus Arnašius, Mykolas Ignotas), TAIP SUBYRAM Į SMĖLĮ. POEZIJA, , Alka, apipavidalinimas - Arvydas Nekrošius, 2011
Antanas Cibulskis (1933–1986) –­ vienas iš trijų žinomų Lietuvos poetų betygaliečių (kartu su Jonu Mačiukevičiumi ir Juozu Nekrošiumi). Būtent J. Nekrošiaus (www.juozasnekrosius.lt), kunigo Egidijaus Arnašiaus ir teisininko Mykolo Ignoto dėka pasirodė ši puikaus poeto knyga.

Lauras Bielinis, PREZIDENTĖ. MONOGRAFIJA, Kaunas, Knygius / Kitos knygos, 2011
Ši knyga – Klaipėdos universitete pripažinta monografija, tad prieš kritikų strėles turinti savotišką skydą. Vis dėlto vos pusantro šimto puslapių knyga apie kadencijos nė nebaigusią politikę verčia abejoti, ar tai nėra dar vienas bulvarinis skaitalas.

Ilya Prigogine, TIKRUMO PABAIGA. LAIKAS, CHAOSAS IR NAUJI GAMTOS DĖSNIAI, Vilnius, Margi raštai, vertimas - Ramutė Rybelienė, apipavidalinimas - Alfonsas Žvilius, 2006
Be šios Nobelio premijos laureato (1977), chaoso ir saviorganizacijos teorijos kūrėjo, žydų kilmės rusų, belgų ir amerikiečių mokslininko Ilyos Prigogine’o (Илья Пригoжин, 1917–2003; beje, 1921–1922 m. jis su tėvais gyveno Lietuvoje) knygos pasaulis būtų ne toks įdomus.

Lina Navickaitė-Martinelli , POKALBIŲ SIUITA: 32 INTERVIU IR INTERLIUDIJOS APIE MUZIKOS ATLIKIMO MENĄ., Vilnius, Versus aureus, apipavidalinimas - Saulius Bajorinas, 2011
500-ojoje leidyklos „Versus aureus“ knygoje skamba muzika. Lina Navickaitė-Martinelli (g. 1978) – pianistė, muzikologė, gyvenanti tarp Vilniaus ir Helsinkio, kur rašo daktaro disertaciją „Individualybė ir standartai XX amžiaus atlikimo praktikose: istorinis ir semiotinis požiūris į Beethoveno interpretacijas“, yra mokslinio žurnalo „IF – Journal of Italo-Finnish studies“ vyriausioji redaktorė. „Pokalbių siuita“ pelnė žymios muzikologės Onos Litvinaitės-Narbutienės (1930–2007) premiją Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių 2010-ųjų muzikologijos darbų konkurse.

Stefan Whilde, ZARATUSTRA KALBA MAKARONAMS. ROMANAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Rasa Baranauskienė, apipavidalinimas - Denis Bezrukich, Aleksandra Nazimova, 2011
Leidyklos „Kitos knygos“ išleistas švedų rašytojo Stefano Whilde‘o romanas „Zaratustra kalba makaronams“ – puikus iššūkis intelektualiam skaitytojui, kuris iš romano ne tik sužinos, kas toks buvo Zaratustra, ir ką rašytojas vadina makaronais, bet ir prisimins Friedrichą Nietzsche‘ę, siūliusį perkainoti vertybes. Romaną galima vadinti sarkastišku filosofiniu himnu, kuriame nuo kalnų su buteliu vyno nusileidžiantis šiuolaikinis Zaratustra bando prabilti į mus visus – civilizacijos aukas.

Filomena Taunytė, IEŠKAU TIKRO LIETUVIO. PUBLICISTIKA IR MEDICINA, Vilnius, Tyto alba, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė, 2011
Bestselerių rašytoja, gydytoja pulmonologė, publicistė Filomena Taunytė šįkart ne tik moko medicinos ir kitų naudingų (tikiuosi...) patarimų, bet ir ieško tikro lietuvio. Matyt, per daug netikrų aplink... Autorė išleidusi knygas „9/10 laimės“ (2003), „Laimingas senelių gyvenimas“ (2004), „7 nuodėmės ir 12 ligų“ (2006), „Kiek sveria siela“ (2008), „Gyvenimas be stogo“ (2009); visas išleido „Tyto alba“.

Arvydas Juozaitis, RYGA – NIEKIENO CIVILIZACIJA: GROŽINĖ PUBLICISTIKA, Vilnius, Alma littera, apipavidalinimas - Deimantė Rybakovienė, 2011
Devynioliktoji filosofo, politiko, diplomato, rašytojo, publicisto, sportininko dr. Arvydo Juozaičio (g. 1956) knyga skirta artimai ir tuo pačiu tolimai Latvijai, kurią visi tariamės žinantys (ir dėl to dažniausiai ja nesidomime). Daug latvių mokosi ir moka lietuvių kalbą, deja, latviškai Lietuvoje moka nedaugelis (kuopelė filologų Kaune ir Vilniuje, žmonės, gyvenantys netoli Latvijos sienos).

Bret Easton Ellis, AMERIKOS PSICHOPATAS. ROMANAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Gabrielė Gailiūtė, apipavidalinimas - Vario burnos, 2010
Nors autorius rašo, kad „šis kūrinys yra pramanytas“, esu linkęs manyti, kad tokių psichopatų, kaip aprašytasis šiame puikiame romane, Amerikoje ir kitur esama daug.

Samuel P. Huntington, CIVILIZACIJŲ SUSIDŪRIMAS IR PASAULIO PERTVARKA, Vilnius, Metodika, vertimas - Ala Barkar, apipavidalinimas - Vėja Svaja, 2011
Prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Lietuvos komparatyvistinių kultūros studijų centro vadovas, monografijoje „Kultūrologijos istorija ir teorija“ (Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2003) amerikiečių kultūros teoretiką, politologą, analitiką Samuelį Phillipsą Huntingtoną (1927-2008) vadina vienu įtakingiausių „7-8 dešimtmetyje JAV subrendusios neokonservatyviosios ideologijos reiškėjų“ (p. 329).

Jeff Lindsay, DEKSTERIS. TAMSŪS SAPNAI. DETEKTYVAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė, 2011
Lietuvos žiūrovui jau pažįstamas JAV televizijos „Shownet“ serialas „Deksteris“ („Dexter“, nuo 2006 m. sukurta 60 serijų), kuriame pasakojama apie žudiką psichopatą, žudantį tik žiauriausius nusikaltėlius, atliekantį savotišką „visuomenės švarintojo“ darbą, kartu gyvenantį socialų gyvenimą: Deksteris Morganas dirba kraujo dėmių ekspertu Majamio metropoliteno policijoje, turi draugę, rūpinasi ja ir jos vaikais.

Dalia Dilytė. Senovės Romos kultūra. Dailininkas Ričardas Toliušis. Vilnius: Metodika, 2012.

Rūta Oginskaitė, NUO PRADŽIOS PASAULIO: APIE DOKUMENTININKĄ ROBERTĄ VERBĄ, Vilnius, Aidai, apipavidalinimas - Tomas Mrazauskas, 2010
400 puslapių tomas su DVD, kuriame – Roberto Verbos (1932-1994) filmai „Senis ir žemė“ (1965), „Vincas Svirskis“ (1968), „Čiutyta rūta“ (1968), „Šimtamečių godos“ (1969), „Šventėn“ (1970), „Paskutinė vienkiemio vasara“ (1971), „Lituanikos“ sparnai“ (1983). Šie filmai – neilgi (nuo 9 iki 19 minučių), bet tapę Lietuvos kino istorijos klasika.

Roma Pauraitė-Puplauskienė, LTV FILMAI IR JŲ KŪRĖJAI, , Algimantas, 2009
Žurnalistė, scenaristė, kino kritikė, vertėja Roma Pauraitė-Puplauskienė (g. 1936) atveria Lietuvos televizijos (LTV) lobius, kurių nedera pamiršti. 400 puslapių knygoje gausu vertingos informacijos su iliustracijomis. Pasak autorės, LTV „kraityje yra daugiau kaip tūkstantis dokumentinių, muzikinių ir vaidybinių filmų“ (p. 5). Pradžia – keturi TV filmai 1961-aisiais, tais pačiais metais Lietuvoje gimė džiazas ir rokas (bigbitas).

N/A (Neringa Kažukauskaitė, Goda Sosnovskienė), TRUMPA KINO ISTORIJA: NUO IŠTAKŲ IKI ANTROJO PASAULINIO KARO, Vilnius, Vaizdų kultūros studija, apipavidalinimas - Agnė Lasinskienė, Kęstutis Lasinskas, 2011
Seniai lauktas leidinys - iki šiol apie kiną Lietuvoje turime mažai literatūros, o šis leidinys (kitąmet pažadėta antroji jo dalis) užpildo tą didelę spragą. Ir tai daroma itin profesionaliai, estetiškai, informatyviai, gyvai.