Radikaliai.lt pristato naujausią rašytojo Algimanto Lyvos romaną "Kaleidoskopas". Viršelio autorė – dailininkė Kazimiera Lyvienė.

Saulė Kraptavičiūtė. Sahira – vilkų mergaitė („RIDSALES kūrybinė spaustuvė“, 2020). Tai – įspūdingas debiutas: pustrečio šimto puslapių knyga, kurioje gausu įdomių nuotykių, lakios fantazijos, magijos bei burtų, gyvų dialogų ir visko kitko, ko reikia, kad norėtųsi knygą skaityti net tada, jei nesi fentezi gerbėjas.

Radikaliai.lt pristato naują Algimanto Lyvos poezijos knygą PILNATIS. Viršelio autorė – Kazimiera Lyvienė.

Pradėsiu nuo autorės. Jau pats vardas bei pavardė Indrė Valantinaitė man skamba poetiškai. Nežinau, ar gali būti gražesnis skambesys. Tarytum autorei būtų nulemta rašyti eilėraščius. Neįsivaizduoju Indrės Valantinaitės kaip finansininkės, neįsivaiduoju kaip pedagogės. O poetė, nors gal ir kaip štampas, bet maloniai siejasi su autorės tapatybe – poetė Indrė Valantinaitė (turbūt po daugelio metų jos kūriniai bus nagrinėjami literatūros vadovėliuose. Jei taip, autorės vardas skambės lygiai taip pat poetiškai, paslaptingai ir iškilmingai, kaip ir Salomėjos Nėries).

Dešimtoji prozininkės Silvijos Peleckienės knyga „NEUŽMIRŠK MANĘS...“ panyra į žmogiškosios būties gelmes, bandydama įminti jos tragiškumo ir didybės paslaptį. Pagrindinė romano herojė Jolė, kamuojama sunkios ligos, ligoninės palatoje kontempliuoja savo ilgą ir prieštaringą gyvenimą, o jos prisiminimų ir apmąstymų vienintele klausytoja tampa nematoma ir paslaptinga ponia Mirtis.

Tik ką pasaulį išvydo dešimtoji Šiauliuose gyvenančios prozininkės ir publicistės Silvijos Peleckienės knyga - NEUŽMIRŠK MANĘS..., kurios paantraštė skelbia, jog tai - vieno gyvenimo istorija. Knygoje persipynę giminės gyvenimai ir likimai. Jie ganėtinai skaudūs, ypač herojės ankstyva mirtis verčia vis iš naujo prisiminti tai, kas jau praėjo ir kas galėjo būti kitaip.

Tiems, kurie to šitaip ilgai laukė, tai – šventė. Tiems, kurie dar apie tai negirdėjo – naujiena. O tiems, kurie nieko apie tai nežino ar neskaitė jokių poetės ir prozininkės Dalios Jazukevičiūtės eilėraščių ar romanų, be abejonės, - atradimas, pažintis su puslapyje „Radikaliai.lt“ publikuotos naujos, 2020 m. poezijos knygos „Radikaliai“ kūriniais. Eilėraščiai po 10 metų pertraukos nuo paskutinės išleistos eilėraščių knygos atrodo kitokie negu ankstesni autorės eilėraščiai – labiau tiesmuki, tikroviški, skaudesni. Taip pat neiškraipytą realybę perteikiantys ir nesitikintys įtikti skaitytojui, kas šiame XXI amžiaus dirbtinių emocijų laikotarpyje reikia pripažinti yra ypatinga ir reta.

Radikaliai.lt pristato naują poetės, rašytojos, žurnalistės Dalios Jazukevičiūtės eilėraščių knygą. Džiaugiamės būdami leidėjais. Šiuo metu turime galimybę šią knygą pristatyti nemokamu PDF pavidalu. Gero skaitymo. Radikaliai.lt

Nors neseniai pasirodžiusio naujausio literatūrinio „Varpų“ almanacho (Šiauliai: 2020, Nr. 42) pristatymo Vilniaus Rašytojų klube dėl pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusių aplinkybių dar teks palūkėti, vyriausiasis leidinio redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius nedelsdamas pasidalino džiugiomis žiniomis. Smagu pirmiesiems pasveikinti šių metų literatūrinių „Varpų“ premijų laureatus, kuriais tapo: Aldona Elena Puišytė už poemą „Manuskriptų ženklai“ („Varpai-2020 (42)“), Andrius Konickis už filosofijos studiją „Žemaičiams mielas neaiškumas“ („Varpai-2020 (42)“), Jolanta Sereikaitė už apsakymus („Varpai-2019 (41)“).

Sekmadienio koncertas tuščioje Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje savo netikėta forma ir stipriomis emocijomis buvo ypatingas Jurgai, jos grupei ir tūkstančiams žiūrovų savo namuose. Vos per kelias dienas nuo tada, kai visoje Lietuvoje dėl koronaviruso prevencijos buvo atšaukti renginiai, suorganizuotas visuomenei padrąsinti skirtas koncertas „Nebijok“ sulaukė didžiulio dėmesio.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė buvo itin įspūdinga. Ne veltui jai parinkta Jono Meko frazė: "Gyventi reikia be formulių. Reikia būti atviriems." Egzaminą Lietuva išlaikė. Tiek daug skaitančių, besiveržiančių knygos, plokštelės link dar neteko matyti. O tai, kad gaminami marškinėliai su žymių poetų atvaizdais ir citatomis, toliau leidžiama poetų kūryba, įgarsinta profesionalių aktorių, yra tiesiog puiku. Kitas žingsnis mūsų kultūrai, tikriausiai, būtų paminklų filosofams ir kitiems kūrėjams statymas.

Jubiliejinis (dvidešimt penktasis) „Lietuvos bajoro“ numeris pradedamas įžanginiu esė „Ką galime ir privalome“. Anot vyriausiojo redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavičiaus, pavyzdžiai, kurių žurnalo puslapiuose ne vienas, akivaizdžiai patvirtina, ką kiekvienas iš mūsų galime ir ko privalome siekti.

Bruce Lee, STULBINANČIOS MINTYS, Kaunas, Obuolys, vertimas - And­rius Puksas, 2009

Nuvažiavusios eilės

VšĮ „Gelmės“ 2019 m. išleido kultinę olandų istoriko, kultūros teoretiko, žaidimo teorijos kūrėjo, vieno iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų Johano Huizingos (1872–1945) knygą „Homo ludens. Mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą“. Jos originalas kaip "Homo Ludens. Proeve eener bepaling van het spel-element der cultuur" pasirodė 1938 m. ir nuo to laiko tapo klasika. Šis lietuviškas leidimas ypatingas tuo, kad knygą iš nyderlandų (o ne iš anglų, kaip dažniausiai daryta įvairiose šalyse) kalbos vertė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas Gailius. Be to, knyga gausiai iliustruota įspūdingomis fotografo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Požerskio nuotraukomis. Knygos apimtis nemaža - net 360 psl., tačiau ją skaityti nors ir nėra labai lengva, bet išties įdomu. Citatas iš "Homo ludens" galima išsirašinėti bemaž iš kiekvieno sakinio.