Aldous Huxley, Suvokimo durys. Dangus ir pragaras. Esė, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Irena Jomantienė, apipavidalinimas - Vario burnos, 2008
Anglų rašytojas Aldous Leonardas Huxley'is (1894–1963) antrąją gyvenimo pusę praleido JAV, kur parašė klasika tapusių romanų, esė, apsakymų, poezijos, kelionių aprašymų, scenarijų filmams. 47 knygų autorius vadinamas intelektualaus romano pradininku.

Fiodoras Dostojevskis (Ramutė Rybelienė), APYSAKOS. PIRMAS IR ANTRAS TOMAI, Vilnius, Margi raštai, vertimas - Ramutė Rybelienė, Leonas Žurauskas, apipavidalinimas - Alfonsas Žvilius, 2010
„Margi raštai“, ruošdami trečiąjį ir paskutinį Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) „Apysakų“ tomą, klasikinės literatūros mėgėjams daro puikią paslaugą, juolab kad „Užrašai iš pogrindžio“ (1864) niekada nespausdinti lietuviškai.

Patrick Rothfuss, VĖJO VARDAS. ROMANAS, Vilnius, Tyto alba, vertimas - Aidas Jurašius, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė, 2011
Įspūdingo dydžio (630 puslapių) knyga lyginama su „Žiedų valdovu“. „Vėjo vardas“ – keliaujančių aktorių sūnaus Kvouto istorija. Visus išžudo nežinia kokia mitinė jėga, o gyvas likęs Kvoutas ieško atsakymų į klausimus: kas tie žudikai čandrianai, ar dėl to jo tėvai mirė, kad „dainavo visai nederamas dainas“?

Johnnie M. Clark, KULKOSVAIDŽIUS PARUOŠTI. VIETNAMAS 1968, , Vox altera, vertimas - Antanas Inklėrius, apipavidalinimas - Dainius Kairaitis, 2011
Puikias knygas apie karą leidžianti kauniečių leidykla „Vox altera“ neria į „Apocalypse Now“ gelmę. Johnnie’s M. Clarkas – kareivis, išgyvenęs Vietnamo karo pragarą, išleidęs knygas „Kulkosvaidžius paruošti“ („Guns Up!“), „The Old Corps“ (1990), „Semper Fidelis“ (1988).

Jean Genet, GĖLIŲ DIEVO MOTINA. ROMANAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Dainius Gintalas, apipavidalinimas - Denisas Bezrukichas, 2011
Tai – antroji Jeano Genet (1910–1986) knyga lietuvių kalba (pirmąją –­­ romaną „Vagies dienoraštis“ –­­ 1997 m. išleido „Charibdė“). Autorius ir su purvu maišytas (François Mauriacas jo kūrybą vadino „ekskrementine“), ir į padanges keltas (Jeanas Cocteau, Jean-Pau­lis Sartre’as jį vadino „moralistu“, Jacques’as Derrida apie J. Genet rašė knygoje „Glas“). Nebijantiems jokių draudimų, J. Genet knygos gali būti atradimas, įdomios įžvalgos ir skaudūs patyrimai perteikiami itin subtiliai, meniškai.

Radvilė Racėnaitė. Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Monografija. Dailininkai Rokas Gelažius, Arvydas Každailis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. Knygos „Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore“ pristatymas 13-ojoje Knygų mugėje Vilniuje vyks 2012 m. vasario 26 d., sekmadienį, 13 val. 5.2 auditorijoje.

Nėrius Pečiūra, ŠOU BIZNIO DĖSNIAI. KAIP KURIAMAS PRAMOGŲ VERSLAS, , Savilaida (Vilnius), 2011
Nėrius (Nerijus) Pečiūra (g. 1967) – žymiausias Lietuvos pankas, labiausiai žinomas kaip 1988–1989 m. didžiulę šlovę patyrusios grupės „Už Tėvynę!“ lyderis Atsuktuvas.

Alijušas Grėbliūnas (sudarytojas), AMŽINAI ŽYDĖK, ATMINIMO VYŠNIA. KNYGA APIE EUGENIJĄ ŠIMKŪNAITĘ, Vilnius, Žuvėdra, apipavidalinimas - Dalė Dubonienė, 2006
Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996) –­ žymiausia Lietuvos gydytoja žolininkė, habilituota gamtos mokslų daktarė, nuėjusi tėvo pėdomis, tapusi farmacininke.

Omraam Mikhaël Aïvanhov, KAS YRA DVASINIS MOKYTOJAS? IZVORO RAŠTŲ RINKINYS NR. 207, , Mijalba / Prosveta, vertimas - Zigmantas Ardickas, 2011
Omraamo Mikhaëlo Aïvanhovo mokymas – itin žodingas, o ši knyga, kaip ir visas vadinamasis „Izvoro raštų rinkinys“, sudaryta remiantis improvizuotomis viešomis tos pačios temos paskaitomis.

Jadvyga Kliknaitė, ANGELAS RIKIS, , Savilaida (Šiauliai), apipavidalinimas - Valdas Bijanskas, 2010
Knyga į rankas pateko visiškai netikėtai. Apie Jadvygą, vadinamą aiškiarege, mediume, internete informacijos nedaug, bet Šiauliuose šis žmogus yra žinomas –­ saviems, ieškantiems tiesos, dvasingumo ir nebijantiems pripažinti, kad anapusybė egzistuoja. Žmonės yra pasakoję, kad Jadvygos pranašystės išsipildžiusios ne kartą. Moteris nėra iš tų aiškiaregių, apie kuriuos skaitysime bulvariniuose žurnaluose. Jos knyga rodo tikrus dvasinius ieškojimus. Tai gera ezoterinė literatūra.

Vytautas Martinkus, ESTETINĖ LITERATŪROS GYVYBĖ. AKSIOLOGINIS ŠIUOLAIKINĖS LIETUVIŲ PROZOS SPEKTRAS. MONOGRAFIJA., , Vilniaus Pedagoginio Universiteto leidykla, apipavidalinimas - Dalia Raicevičiūtė, 2010
Prozininko, literatūrologo, filosofijos mokslų daktaro prof. Vytauto Martinkaus monografija „Estetinė literatūros gyvybė“ – viena solidžiausių pastaruoju metu pasirodžiusių knygų, itin reikšminga filosofijos, estetikos ir literatūros studijoms, nagrinėjanti šiuolaikinę lietuvių prozą aksiologiniu aspektu (pagal vertę, etiką ir estetiką).

Antanas Cibulskis (Juozas Nekrošius, Egidijus Arnašius, Mykolas Ignotas), TAIP SUBYRAM Į SMĖLĮ. POEZIJA, , Alka, apipavidalinimas - Arvydas Nekrošius, 2011
Antanas Cibulskis (1933–1986) –­ vienas iš trijų žinomų Lietuvos poetų betygaliečių (kartu su Jonu Mačiukevičiumi ir Juozu Nekrošiumi). Būtent J. Nekrošiaus (www.juozasnekrosius.lt), kunigo Egidijaus Arnašiaus ir teisininko Mykolo Ignoto dėka pasirodė ši puikaus poeto knyga.

Lauras Bielinis, PREZIDENTĖ. MONOGRAFIJA, Kaunas, Knygius / Kitos knygos, 2011
Ši knyga – Klaipėdos universitete pripažinta monografija, tad prieš kritikų strėles turinti savotišką skydą. Vis dėlto vos pusantro šimto puslapių knyga apie kadencijos nė nebaigusią politikę verčia abejoti, ar tai nėra dar vienas bulvarinis skaitalas.

Ilya Prigogine, TIKRUMO PABAIGA. LAIKAS, CHAOSAS IR NAUJI GAMTOS DĖSNIAI, Vilnius, Margi raštai, vertimas - Ramutė Rybelienė, apipavidalinimas - Alfonsas Žvilius, 2006
Be šios Nobelio premijos laureato (1977), chaoso ir saviorganizacijos teorijos kūrėjo, žydų kilmės rusų, belgų ir amerikiečių mokslininko Ilyos Prigogine’o (Илья Пригoжин, 1917–2003; beje, 1921–1922 m. jis su tėvais gyveno Lietuvoje) knygos pasaulis būtų ne toks įdomus.

Lina Navickaitė-Martinelli , POKALBIŲ SIUITA: 32 INTERVIU IR INTERLIUDIJOS APIE MUZIKOS ATLIKIMO MENĄ., Vilnius, Versus aureus, apipavidalinimas - Saulius Bajorinas, 2011
500-ojoje leidyklos „Versus aureus“ knygoje skamba muzika. Lina Navickaitė-Martinelli (g. 1978) – pianistė, muzikologė, gyvenanti tarp Vilniaus ir Helsinkio, kur rašo daktaro disertaciją „Individualybė ir standartai XX amžiaus atlikimo praktikose: istorinis ir semiotinis požiūris į Beethoveno interpretacijas“, yra mokslinio žurnalo „IF – Journal of Italo-Finnish studies“ vyriausioji redaktorė. „Pokalbių siuita“ pelnė žymios muzikologės Onos Litvinaitės-Narbutienės (1930–2007) premiją Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių 2010-ųjų muzikologijos darbų konkurse.