Kornelijus Platelis, IR MES PRAEINAME. ESĖ IR PUBLICISTIKA, , Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, apipavidalinimas - Romas Orantas, 2011
Šįkart Nacionalinės premijos laureatas (2003), poetas, vertėjas Kornelijus Platelis mus džiugina esė, publicistikos ir prisiminimų knyga, kurios pavadinimas šiek tiek susišaukia su Marcelijaus Martinaičio „Mes gyvenome“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009).

Dalia Dilytė, SENELĖS PASAKOS. PAKVIESKIME SALDŲ MIEGELĮ KARTU, , Metodika, apipavidalinimas - Jolanta Mikulskytė, 2011
Lietuvių ir antikinės literatūros tyrinėtoja, doc. dr. Dalia Dilytė – viena geriausių ntikos žinovių Lietuvoje, parašiusi bei sudariusi knygas „Antikos pedagogai“ (1991), „Romėnų literatūros chrestomatija“ (1992, su Eugenija Ulčinaite), „Heladės šviesa“ (1994), „Antikinė literatūra“ (1997), „Amžinoji Roma“ (1998), „Atrium scientiarum antiquarum et novarum“ (2001), „Antikinė literatūra“ (2006), „Skaitome romėnus“ (2009), išvertusi Tacito „Analus“ (1972), Tibulo „Elegijas“ (1993), Senekos „Laiškus Lucilijui“ (1986, 1999, 2011), „Diatribes“ (1997), „Apie geradarystes“ (2010), „Apie pyktį“ (2011), taip pat Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, Martino Lutherio, Philippo Melanchthono veikalų ištraukas.

Zygmunt Bauman, VARTOJAMAS GYVENIMAS, , Apostrofa (serija "Academia"), vertimas - Giedrė Kadžiulytė, Kęstas Kirtiklis, apipavidalinimas - Kristina Norvilaitė, 2011
Tai – trečioji vieno išmintingiausių nūdienos mąstytojų Zygmunto Baumano (g. 1925 m. Poznanėje, Lenkijoje) knyga lietuvių kalba (išleistos „Globalizacija. Pasekmės žmogui“ bei „Likvidi meilė. Apie žmonių ryšių trapumą“), kurią profesorius Leonidas Donskis vadina „kasdienybės gyvenimo filosofija“.

Arvydas Šliogeris, LIETUVIŠKOSIOS PARAŠTĖS, , Vilniaus Universitetas, apipavidalinimas - Audronė Uzielaitė, 2011
Naujausioje, berods penkioliktoje, filosofo prof. Arvydo Šliogerio knygoje „Lietuviškosios paraštės“ grįžtama prie to, kas artimiausia. Kas tai, byloja skyrių pavadinimai: „Lietuviški padūsavimai“, „Dievo akis“, „Filotopijos horizontas“. Tačiau prieš skaitant šią puikią, gana solidžios apimties (apie 400 puslapių) knygą, vertėtų susipažinti su filosofo doc. dr. Naglio Kardelio, A. Šliogerio mokinio, parašyta Pratarme „Nemarginalios paraštės“ (p. 7-27). Joje išsamiai nagrinėjama A. Šliogerio pasaulėžiūra, nenuobodžiai ir intriguojančiai pristatomas vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos (ir ne tik) filosofų (manau, jo vardą galima rašyti greta šviesaus atminimo profesoriaus Algio Uždavinio bei profesoriaus Antano Andrijausko, kurių indėlis į Lietuvos filosofiją – taip pat beveik neišmatuojamas).

Dainius Razauskas-Daukintas, KROSNIS MITOLOGIJOJE, , Aidai, apipavidalinimas - Agnė Kananaitienė, 2011
Nors po Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) žūties susidariusios tuštumos (tai buvo labai produktyvus ir genialus mokslininkas!) kol kas niekas neužpildė, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas-Daukintas (jo senelis Adolfas Daukintas statė krosnis-plytines) yra vienas tų, kurių mitologijos tyrinėjimai verti didelio dėmesio ir pagarbos.

Gešė Džampa Tinlėjus, LODŽONGAS. DVASIOS UGDYMO MENAS, , Metodika, vertimas - Algirdas Kugevičius, apipavidalinimas - Ričardas Toliušis, 2011
Lodžongas – sudėtinga tibetietiško budizmo tradicijos praktika, proto mankšta ir dvasios ugdymo menas, sukurtas XII a. kadampa budizmo mokyklos mokytojo Gešės Čekavos Dordžės (1102-1176), parašiusio kertinį tekstą „Septynios dvasios ugdymo prasmės“.

Andrius Eitutis, KALENDORIAI IR LAIKRODŽIAI, , Mintis, apipavidalinimas - Romas Dubonis, 2010
Sakoma, kad žmogus pradėjo skubėti (o XXI a. pasiekė beprotišką gyvenimo tempą) tada, kai atsirado pirmieji laikrodžiai, tiksliau, žadintuvai, anksti ryte kėlę jį į darbą gamykloje. Šioje 300 puslapių knygoje rasime daug įvairiausių laikrodžių, kalendorių ir kitų panašių daiktų.

Nikos Kazantzakis, GRAIKAS ZORBA. ROMANAS. Antrasis pataisytas leidimas, Vilnius, Metodika, vertimas - Iš vokiečių kalbos vertė Adomas Druktenis. Pratarmę iš graikų kalbos vertė Diana Bučiūtė, apipavidalinimas - Karolis Rūkas, 2011
Vos atsivertus šią puikią knygą, į akis krinta keista detalė: ji versta iš... vokiečių kalbos. Kiek pamenu, „Βίος και Πολιτεία του Αλέξη Ζορμπά“ („Graiko Zorbos gyvenimas ir nuotykiai“, 1946) – romanas, parašytas graikų kalba, 1964 m. virtęs filmu, 1968 m. – miuziklu.

Jadwiga Krzyżaniakowa, Jerzy Ochmański, JOGAILA, , Algimantas, vertimas - Kazys Uscila, apipavidalinimas - Violeta Laukytė, 2010
Žinau tik du Lietuvoje gyvenančius Jogailas, galbūt jų yra ir daugiau. Kodėl? Nežinia, ar tai mitas, ar tiesa, bet Jogaila Lietuvoje laikomas išdaviku, Lenkijoje – vos ne pusdieviu. Kurie iš mūsų teisūs – spręs laikas (matyt, jo prireiks nemažai, jei per tiek šimtmečių dar neišsprendė).

Per Mollerup, DIZAINAS ŠALIA MŪSŲ, , Vilniaus Dailės akademijos leidykla, vertimas - Raimonda Jonkutė-Sandberg, 2011
Išgirdę žodį „dizainas“, daugelis linkę pirmiausia įsivaizduoti arba juokingai atrodantį, spalvingą dizainerį (z tariama vibratto), arba ką nors itin praktiška. Tačiau iš kur kilo dizainas, kokia jo filosofija, ir ar gali jis būti taip šalia mūsų, to net nepajaučiame? Į šiuos ir kitus klausimus aforizmais, šmaikščiomis nuotraukomis ir rimtomis įžvalgomis mums bando atsakyti rašytojo gyslelę turintis švedų dizaino tyrinėtojas, profesorius Peras Mollerupas (g. 1942).

Gintautas Trimakas, Miestas kitaip / City. A Different Angle, Kaunas, Kitos knygos, 2009
2009-aisiais išleistos dvi solidžios knygos, atskleidžiančios Lietuvos miestų ir miestelių vaizdus kitu kampu. Tiesa, abi šios urbanistinės knygos – Vytauto Balčyčio „Lietuvos miesteliai“ ir Gintauto Trimako „Miestas kitaip“ – labai skiriasi, tačiau turi vieną bendrą giją: idealaus Miesto paieškas, kurias kai kurie menotyrininkai vadina „banaliojo objekto“ fotografija. Miestas, kurį matysime šiose fotografijose, neprimins jaukaus Balio Buračo pasivažinėjimo. Greičiau tai bus kelionė-išbandymas.

Gerardas Bagdonavičius (Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė), TAPYBA/ GRAFIKA / DIZAINAS / FOTOGRAFIJA (ALBUMAS IR CD), , Šiaulių „Aušros“ muziejus, apipavidalinimas - Vilmantas Dambrauskas, 2011
Šis itin solidus albumas skirtas labai talentingo šiauliečio menininko – tapytojo, scenografo, grafiko, ekslibrisų kūrėjo, fotografo – Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) – kūrybai pristatyti.

Alfonsas Bukontas, PIRŠTŲ ATSPAUDAI. ŠIMTAS EILĖRAŠČIŲ, Vilnius, Tyto alba, apipavidalinimas - Asta Puikienė, Dalia Mažeikytė, 2011
Alfonsas Bukontas (g. 1941) – savitas lietuvių poetas, išleidęs 4 eilėraščių rinkinius, knygą „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ („Vaga“, 1997), tačiau labiausiai atsiskleidęs kaip poezijos vertėjas. Jis taip pat išvertė senovės indų šventąjį tekstą „Bhagavadgyta. Poema“ („Vaga“, 1999).

Nijolė Miliauskaitė, JUODVARNIAIS IŠLĖKĖ ŽODŽIAI. Eilėraščiai, , Dominicus Lituanus, apipavidalinimas - Kristina Norvilaitė, 2011
Tai – mokyklinis talentingos poetės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, nepelnytai primirštos, vienos subtiliausių, jautriausių XX a. pabaigos lietuvių poečių – Nijolės Miliauskaitės (1950-2002) - eilėraščių rinkinys. Knyga išėjo po beveik dešimtmečio nuo poetės mirties.

Tahir Shah, TŪKSTANČIO IR VIENOS NAKTIES ŠALYJE. Kelionė pas Maroko pasakotojus, Vilnius, Tyto alba, vertimas - Rasa Drazdauskienė, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė, 2011
Tahiras Šachas (tikr. Sayyid Tahir al Hashimi, g. 1966) – Londone kilmingoje afganų šeimoje gimęs kelionių rašytojas, žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, su šeima nuo 2003 m. gyvenantis Maroke, Kasablankoje. Lietuvių kalba 2009 m. pasirodė jo knyga „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“ („Tyto alba“). Vieniems ji tapo priežastimi atrasti Maroką, kitiems – puikia kelione į jau pažįstamą kraštą. Kas jame buvo – nesiskundė.