Aldona Snitkuvienė, LIETUVA IR SENOVĖS EGIPTAS XVI A. PAB. – XXI A. PR. KELIAUTOJŲ, KOLEKCININKŲ IR MOKSLININKŲ PĖDSAKAIS, , Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, apipavidalinimas - Milda Kairaitienė, 2011
Tai – pirmoji knyga, kurią su malonumu tyrinėjau prasidėjus naujiesiems metams. Dr. Aldonos Snitkuvienės, neseniai pelniusios 2010 Metų muziejininko vardą, monografija apie Lietuvos ir senovės Egipto ryšį buvo netikėta.

Aldous Huxley, BEŽDŽIONĖ IR ESMĖ. ROMANAS, Kaunas, Kitos knygos, vertimas - Irena Jomantienė, apipavidalinimas - Lina Sasnauskaitė, Aurimas Lažinskas, 2011
Aldousas Huxley (1894-1963) žinomas Lietuvoje kaip vienas įdomiausių antiutopijų autorių, pažįstamas lietuvių kalba iš romanų „Geltonasis Kroumas“ (1983, Vaga), „Kontrapunktas“ (2002, LRS leidykla), „Puikus naujas pasaulis“ (2005, LRS leidykla), „Sala“ (2007, LRS leidykla), esė „Suvokimo durys“ ir „Dangus ir pragaras“ (2008, „Kitos knygos“).

Alphonso Lingis, VIOLENCE AND SPLENDOR, , Evanston, Illinois: Northwestern University Press, 2011
Nenuilstantis keliautojas, pasaulinio garso lietuvių kilmės filosofas fenomenologas Alphonso Lingis, nors ir nemėgsta nieko planuoti, yra produktyvus ir visada maloniai nustebina savo nauja knyga. Kaip ir buvo žadėjęs 2011-ųjų knygų mugėje, dar nesibaigus šiems metams jis išleido įsimintiną naują knygą „Violence and Splendor“ („Prievarta ir didingumas“).

Diana Mickevičienė, VISOS MANO INDIJOS, , Didakta, apipavidalinimas - Remigijus Martinavičius, 2011
Labai apsidžiaugiau, sužinojęs, kad pagaliau Lietuvoje išleista itin profesionali knyga apie Indiją. Jos nepavadinsi „kelionių knyga“, tai nėra ir mokslinė monografija, taip pat tai ne nuotraukų albumas. Kas gi tai? Visko po truputį, saikingai, su skoniu, harmoningai.

Jonathan Haidt, LAIMĖS HIPOTEZĖ. DEŠIMT GERIAUSIŲ IDĖJŲ IŠ PRAEITIES, KAIP TAPTI IŠ TIKRŲJŲ LAIMINGAM, , Metodika, vertimas - Audronė Jonikienė, 2011
Neįprastoje ir intriguojančioje knygoje „Laimės hipotezė“ („The Happiness Hypothesis: Finding Modern Truth in Ancient Wisdom“, 2006) žymus psichologas Jonathanas Haidtas pateikia dešimt didžiųjų idėjų, atrastų skirtingose pasaulio kultūrose. Jos nagrinėjamos dešimtyje skyrių, lyginant jas šiuolaikinio mokslo kontekste, pateikiami pamąstymai, kaip šias idėjas galime pritaikyti savo kasdienybėje.

Fiodoras Dostojevskis, PAŽEMINTIEJI IR NUSKRIAUSTIEJI. KETURIŲ DALIŲ ROMANAS SU EPILOGU, , Margi raštai, vertimas - Leonas Žurauskas, apipavidalinimas - Alfonsas Žvilius, 2011
Visus Fiodoro Dostojevskio (senąja, 1708-1918 m. vartota, rašybos forma - Ѳедоръ Михайловичъ Достоевскій, 1821-1881) šedevrus užsibrėžusi išleisti leidykla „Margi raštai“ daro puikią paslaugą tiems, kurie nemoka rusų kalbos. Nors, žinoma, originalą skaityti smagiau, tačiau su klasika susipažinti per gerą vertimą, kaip kad čia, - ne nuodėmė.

Valdas Adamkus, PASKUTINĖ KADENCIJA: PREZIDENTO DIENORAŠČIAI. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius; BE NUTYLĖJIMŲ: DIENORAŠČIAI, VERTINIMAI, PASTABOS PARAŠTĖSE. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius, , Tyto alba, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė; Fotografė Džoja Gunda Barysaitė, 2011
Naujausioji Prezidento Valdo Adamkaus (iki 1955 m. – Voldemaro Adamkavičiaus; plačiau apie jį – www.adamkus.lt) knyga, tapusi bestseleriu ir sulaukusi prieštaringų vertinimų, mano galva, turėtų būti vertinama dvejopai: 1) kaip literatūros kūrinys, taigi tai - nuomonės, pasvarstymai, mintys, už kurias neteisiama nei tiesiogine, nei netiesiogine to žodžio prasme; 2) kaip politinis dokumentas, suponuojantis tam tikrą nuomonę apie V. Adamkaus prezidentavimą jo paties akimis. Kadangi iš esmės kaip politinis dokumentas „Paskutinė kadencija“ ir jos pirmtakė (išoriškai atrodanti labai panašiai, tačiau nesulaukusi tokio skandalingo pasirodymo) „Be nutylėjimų“ yra subjektyvios išpažintys, kartu su žurnalistikos asu išguldytos storuose tomuose, atsiribosiu nuo tų, kurie piktinasi, grasina, keikia, puola V. Adamkų, kaltina jį valstybės paslapčių išdavimų, ir panašių asabų. Dar ne vienerių metų reikės, kad būtų galima suprasti šių dienoraščių tekstus ir potekstes. Todėl dabar daryti skubotas išvadas būtų neapdairu.

Françoise Sagan. Nuostabūs debesys. Romanas. Iš prancūzų kalbos vertė Stefa Čepukėnienė. Dailininkas Zigmantas Butautis. Vilnius: Baltos lankos (serija „Rinktinė proza“), 2012. [Originalas – „Les merveillieux nuages“ – pasirodė 1961 metais.]

Jurga Ivanauskaitė, ANGELO RŪBAS, , Tyto alba, apipavidalinimas - Sigutė Chlebinskaitė, 2011
Jurgos Ivanauskaitės 50-metis sutiktas su bene nuostabiausia, unikaliausia jos knyga – „Angelo rūbas“. Tai kūrėjos maldų tekstais ranka išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ knygos pavidalu. Kartu su angelų piešiniais parodoje „Angelariumas“ (2005) pristatytos neįprastai perteiktos maldos nėra „praktinių patarimų apie gyvenimą“ knyga. Tai – skaudžios, tačiau nepasiduoti raginančios išpažintys, maldos, suvokimai, nušvitimai, nusivylimai, kalvarijos...

Sigutė Radzevičienė; Ignas Šeinius, NEATRASTASIS IGNAS ŠEINIUS: GYVENIMAS IR KŪRYBA ŠVEDIJOJE. MONOGRAFIJA; RAŠTAI. 11 TOMAS. PUBLICISTIKA 1907-1926, , Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011
Šias dvi knygas sieja ne tik puikus rašytojas, diplomatas Ignas Jurkūnas Šeinius (1889–1959), bet ir sveikintinas noras tyrinėti baltoskandišką paveldą. 44 metus Švedijoje gyvenusio I. Šeiniaus archyvas, pasak monografijos autorės Sigutės Radzevičienės, vos tilpo į 26 archyvines dėžes. Penkiolika metų tyrinėjusi I. Šeiniaus gyvenimą ir kūrybą, knygos autorė naudojosi ir kitais, tarp jų – Stokholme gyvenusio rašytojo sūnaus Irvis Scheynius (1922–2010) mielai pateiktu asmeniniu archyvu.

Jean-Claude Carrière, Umberto Eco, NESITIKĖKITE ATSIKRATYTI KNYGŲ, , Žara, vertimas - Elena Macevičiūtė ir Adas Macevičius, apipavidalinimas - Romualda Petryšaitė, 2011
Knygų gurmaną Umberto Eco pavardė traukte traukia, tad nedvejodamas imuosi šio leidinio pirmųjų puslapių ir patenku į užburiančią kelionę. Trys intelektualai – U. Eco (nepristatinėsiu), Jeanas-Claude’as Carrière’as (aktorius ir scenaristas, dirbęs su Luisu Buñueliu, daugelio scenarijų ir knygų autorius) ir pratarmės autorius Jeanas-Philippe’as de Tonnacas (eseistas, žurnalistas, vadovavęs dviejų protų pokalbiams) – šioje knygoje šmaikščiai, nyčišku „Linksmojo mokslo“ stiliumi, apžvelgia kelių tūkstantmečių knygos istoriją nuo papiruso iki kompiuterinės laikmenos bei -elektroninės knygos.

Vytautas Martinkus, DVYLIKA LIEPTŲ: KALENDORINĖS NOVELĖS, , Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, apipavidalinimas - Romas Orantas, 2011
Vienas žymiausių lietuvių prozininkų, žodžio ir minties Meistras Vytautas Martinkus savo noveles vadina gamtoraščiais. Gal todėl, kad jų dvylika, kaip ir mėnesių metuose, o gal ir dėl to, kad šiuose prozos kūriniuose – daug gelmės, taigi, ir simbolikos, nekasdieniško kasdieniame.

Lucijus Anėjus Seneka, APIE TAI, KAS SVARBIAUSIA. PAŠNEKESIAI, , Metodika, vertimas - Dalia Dilytė, 2011
Leidykla „Metodika“ ir puiki antikos žinovė, rašytoja ir vertėja Dalia Dilytė pateikia skaitytojų teismui jau ketvirtąją Lucijaus Anėjaus Senekos (apie 4 m. pr. Kr. – 65 m.) knygą. Žymusis stoikų filosofas, valdžios vyras, Nerono mokytojas, vėliau priverstas nusižudyti, per gyvenimą patyrė nemažai dalykų. Matydamas, kaip griūva Roma ir dingsta moralinės vertybės, Seneka rimtai ėmėsi šviečiamojo darbo, tad jo knygos jau beveik du tūkstantmečius svarbios kiekvienai mąstančiai asmenybei.

Ramunė Rakauskaitė, ŠOBLĖ. ATSIMINIMAI APIE DOKUMENTINIO KINO KLASIKĄ HENRIKĄ ŠABLEVIČIŲ, , Dominicus Lituanus, apipavidalinimas - Kristina Norvilaitė, 2010
Įdomi knyga apie dokumentino kino klasiką, savitą poetinio kino kūrėją Henriką Šablevičių, draugų vadintą Šoble (1930-2004). Šis lietuvių kino režisierius buvo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (vienas pirmųjų – dar 1989 m).

Marius Abramavičius Neboisia, GRUZIJA: KLAJŪNO UŽRAŠAI, , Alma littera, apipavidalinimas - Daumantas Každailis, 2011
Beveik 300 puslapių knyga verta pagyrų: estetiška, maloni liesti ir vartyti, gausi įdomių, nebanalių fotografijų (daugiausia nespalvotų; asmeniškai sakau – deja, nors tai – atskiros diskusijos tema), o ir tekstas intriguoja. Kodėl fotomenininkas Marius Abramavičius (g. 1965) vadina save Neboisia (rus. - nebijok)? Atsako pats, privačiai, budistiškai: „Nebijok realizuoti norus ir svajones, nebijok įsikūnyti šiame viename iš geriausių pasaulių“.