Pagrindinis knygos rėmėjas: LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS RĖMIMO FONDAS. Rėmėjai: PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ, PLUNGIŠKIŲ DRAUGIJA, IEVA JANKUTĖ, VYTAUTAS ČEKANAUSKAS (JAV), Dr. PETRAS ANUSAS, PLUNGĖS OGINSKIŲ DVARO BIČIULIŲ KLUBAS, GKĮ „LINOMEDA“. ISBN 978-9955-667-14-8. © Leonas Peleckis-Kaktavičius, 2011. © Varpai, 2011

Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Vaga, 2012. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius akad. Antanas Andrijauskas. Redaktorė Margarita Dautartienė. Meninis redaktorius Adomas Matuliauskas. Asmenvardžių rodyklę sudarė Kristina Garalytė. Maketavo Skaistė Ašmenavičiūtė.

Lietuvoje netrukus pasirodys unikalus romanas - žurnalisto, TV prodiuserio, LRT laidos "Pinigų karta" vedėjo, J. R. R. Tolkieno romano "Žiedų Valdovas" vertėjo, Lietuvos sportinio pokerio federacijos prezidento Andriaus Tapino (g. 1977) kūrinys "Vilko valanda", parašytas steampunk stiliumi. Lietuvoje tokios knygos dar nebuvo. A. Tapinas kviečia mus į 1870-ųjų Sankt Peterburgą ir 1905-ųjų Vilnių, žaisdamas su skaitytoju intelektualius žaidimus, pagardindamas juos fantastikos elementais bei komiksais. Romaną išleis leidykla "Alma littera". Autorius su Radikaliai.lt skaitytojais dalijasi pirmuoju romano skyriumi.

Publikuojame rašytojo, publicisto, poeto Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygą apie unikalią Venclauskių šeimą. Tai - antrasis papildytas leidimas (pirmasis – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991). Išleido Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2009.

Donatas Katkus. Muzikos atlikimas: istorija, teorijos, stiliai, interpretacijos. – 2-asis papild. leid. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 613 p.

Manuel Rivas. Dailidės pieštukas. Romanas. Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė. Dizaineris Denisas Bezrukich, www.vagabundus.net. Kaunas: Kitos knygos, 2012.

John Updike. Teroristas. Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 320 p. Viršelio dailininkė Asta Puikienė

Banginis prarijo lietuvį: nepaprasti lietuvių nuotykiai 1900–1940 metais: [humoro antologija]/ sudarė Aleksandras Ikamas. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 208 p. Knygos dailininkė – Asta Puikienė

Akademikė, prof. hab. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (Daujotė) – viena unikaliausių Lietuvos mokslininkių, mąstytojų, literatūros tyrinėtojų, prieš dvejus metus atsiskleidusi kaip tarmiškai rašanti poetė, o šiemet – kaip brandžių eseistinių įžvalgų autorė. Leidykla „Tyto alba“ mus nudžiugino jos knyga „Laisvojo mąstymo properšos“ (dailininkė – Asta Puikienė).

Vienas iškiliausių rašytojų ir mąstytojų vokiečių kilmės amerikietis Kurtas Vonnegutas (1922–2007) visada liks mūsų atmintyje kaip neprilygstamas satyros, juodosios komedijos ir fantastikos meistras, „nukalęs“ daugybę „auksinių minčių“. Beje, įdomi ir jo šeimyna. Bet apie viską po truputį. Pažvelkime į K. Vonneguto pasaulį (daugumą jo knygų vertimų į lietuvių kalbą išleido leidykla „Kitos knygos“).

Umberto Eco. Prahos kapinės. Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 447 p. Knygos dailininkė Ilona Kukenytė.

Gana retas literatūros žanras yra noveletės. Tai trumpučiai, užbaigti pasakojimai apie įvykį, vaizdą, autoriaus pastebėjimą ar jo vidinį išgyvenimą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šis anras buvo plačiau pamėgtas Japonijoje, tačiau jį užgožė ir vos ne visiškai užtroškino platesnės apimties grožinės literatūros darbai. Suprantama, juk autoriui prie noveletės reikia sugaišti daug laiko, kad į siaurutėlius rėmus spraustų daug pasakantį paveikslą. Kiek tokių vaizdų turėtų sukurti didesniam leidinėliui? Kaip skaitytojas priimtų? Ar jis turėtų kantrybės pasvarstyti apie tai, ką perskaitė, ar palygintų su savu galvojimu ir įvertintų – aš manau ir galvoju gal taip, kaip sakoma, o gal visiškai priešingai. Juk po noveletės būtinai reikia susimąstyti. Per noveletes šuoliais nešokama. Jas tenka lukštenti kaip kevale – sudėtingai susirangiusį riešutą. Taigi sunku autoriui, painu skaitytojui.

Apima džiaugsmas. Džiaugtis yra kelios priežastys. 1) Lietuvių literatūra (ypač kalbu apie šių laikų prozą) nemirė (turėjau tokių negerų įtarimų, jog jau iškeliavo anapus). 2) Neabejoju, jog Donaldo Kajoko romanas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ („Tyto alba“, 2012, dizainas – dailininkės Astos Puikienės; toliau – tiesiog „Ežeras“) – geriausias lietuviškas prozos kūrinys kartu su vienu kitu, parašytu gerokai anksčiau. 3) Knyga suteikė ypatingą skaitymo, fantazijos ir mąstymo džiaugsmą, kokio seniai nepatyriau. 4) Siūlau D. Kajoką nominuoti Nobelio premijai, nes jis (ir rašytojas, ir romanas) to vertas.

Ko gero neatsitiktinai, gal vedamas pasąmonės, šią nedidelę, lyg ir vaikams teskirtą knygelę pasiėmiau į rankas rinkimų dieną. Ir vienu ypu perskaičiau. Nežinau, kokias pasakas kažkada kas nors kurs apie dabartinę Lietuvą, tačiau šiosios man – prie širdies.

Iš knygų, kurių ilgai laukiama (šios – apie dvejus metus), daug tikimasi, taigi šiam leidiniui keliu aukštą kartelę. Įvertinęs visus knygos skaitymo, žiūrėjimo, analizavimo malonumus, drąsiai duodu 9 balus iš 10. Kodėl ne visus 10? Iš esmės ji nusipelno aukščiausio balo, tačiau trūksta DVD, kuriame būtų Baro filmai, galbūt vienas kitas legendinis jo kūrinys su grupe „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Sakysite – visa tai nesunkiai randama internete? Nesutiksiu: toks leidinys privalo būti kuo išsamesnis. Kita vertus, tai nėra enciklopedinis leidinys, o daugiau prisiminimų, (auto)interviu ir iliustracijų rinkinys.