Vėsią naktį pabėgo mirtis: KARALYSTĖS PASLAPTIS: VIENUOLIKA MARKO MEZENCIJAUS MANILIANO LAIŠKŲ, PASAKOJANČIŲ APIE 30 KR. M. PAVASARIO ĮVYKIUS. Romanas

Kad Mika Waltaris (1908–1979) mėgstamas, liudija vienas iškalbingas faktas: jau 23 metus Helsinkyje groja avangardinio roko grupė „Waltari“. Be abejo, ne mažiau svarbu ir tai, kad aplink Žemę skrieja asteroidai Mika Waltaris ir Sinuse.

Rašytojas taip pat buvo „avangardinis“ – matyt, kaip ir Vinetu kūrėjas Karlas May’us – šiaurietis: jis, būdamas Suomijoje, parašė daugelį savo šedevrų, kuriuose veiksmas vyksta Pietų kraštuose, netoli Viduržemio jūros. Galbūt todėl M. Waltaris „Sinuhėje Egiptietyje“ yra rašęs, jog gyvenimas – tai karšta diena, o mirtis – vėsi naktis?

„Karalystės paslaptis“, parašyta 1959 m., kaip ir įprasta M. Waltario knygose, pirmuoju asmeniu, pasakoja krikščionybės atsiradimą. Išgyvenimus pasakoja Romos pilietis Markas, atvykęs į Jeruzalę tą dieną, kai buvo nukryžiuotas Jėzus. Vienuolikoje Marko laiškų mylimajai Tulijai vaizdingai atskleidžiami istorinių dienų įvykiai.

Pirmąsyk Jėzaus realumą pajutau Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ dėka. Antrąsyk ačiū sakau M. Waltariui.

Skaitydamas ankstesnius jo romanus, vis mąstydavau, nejaugi M. Waltario žinios tokios gilios, o vaizduotė laki, kad viskas atrodo taip tikroviška. Dabar galiausiai įsitikinau: to nepakako. Rašytojas buvo kitoks. Regėjo tai, apie ką rašė. Jėzaus Kristaus prisikėlimą savo akimis matė ir knygos herojus Markas. Ir viskas pasikeitė.

„Aš jau nebe tas Markas. Šiandien tu manęs jau nesuprastum. (...) Žinau, kad gyvenu pasaulio permainų metu ir lūkesčių dienom. Jam prisikėlus, karalystė laikos žemėje“ (p. 133, 135).

Ar ir mes gyvename „lūkesčių dienom“? Cinikas ištartų: ši knyga skirta skaityti krizės metu. Pridurčiau: vėsią naktį.