Lietuviškoji ezoterinių romanų tradicija nėra gili, o to negalėtume pasakyti apie rusus (Vera Kryžanovskaja-Ročester, Konkordija Antarova ir kt.), amerikiečius (Carlos Castaneda ir daugybė kitų). Dažniausiai tai grafomanijos apraiška, dvasingumo surogatas. Tačiau kaip ir kiekviena taisyklė, ši turi išimčių: esama gerų ezoterinių romanų.
Lietuviškų ezoterinių romanų pradininku galėtume pavadinti Vytautą Kazlauską (1932-2005), jo pradėtą tradiciją tęsė Angelina Zalatorienė („Laiko sauja“, „Šimtas laipsnių“), Audronė Ilgevičienė („Akmenų valdovo pasakojimai“, „Egipto istorijos. Mažoji Izidė“, „Menas mylėti“, „Lietuvos šauksmas“), Vytautas Kutkevičius („Vorylė“), Saulė Zujūtė.
Verslininkė, lituanistė, vertėja S. Zujūtė (g. 1967) šiemet debiutuoja su pirmomis dvejomis trilogijos „Senojo Meistro istorijos“ knygomis, kurios parašytos šiuolaikiškai, skaityti romanus lengva. Juose – tarsi nieko bendra neturinčios istorijos, kurias jungia Meistro figūra.
Pirmojoje knygoje – „Chaoso Dainius“ – skaitytojui pateikiamos dvi istorijos: apie Chaoso Dainių, Chaoso reformatorius, Drakoną Simudarą ir šumerų laikus (šumerai traukia lietuvius; pvz., Albertas Dusevičius fantastiniame romane „Perkūno karys“ nusikelia į Šumerą). Antrojoje knygoje – „Pažink savo pradžią ir pabaigą“ – kalbama apie ekologines problemas, XXI a. pabaigoje gyvenančią merginą Liną, kuri moka keliauti laiku. Tai – new age stiliaus romanas, kuriame gausu visko: Atlantidos šventyklų, drakonų, kelionių laiku, reinkarnacijos, XII a. Gruzijos karalystės. Nors S. Zujūtės romanai – saviti, juose galima pajusti šį tą malonaus, skaityto vaikystėje ar paauglystėje (kad ir J. R. R. Tolkieno kūrinius). Tas jausmas (nekalbu apie plagiatą) – kitokio pasaulio nostalgija ir tikėjimas, kad žmogus gali viską arba beveik viską. Galbūt su tokia nuostata geriausia gyventi XXI amžiuje? Nejaugi visąlaik gyvensime savos ir pasaulinės valdžios bauginami? Ar ne laikas atverti protą ir jį išlaisvinti?
„Ar įmanoma vilką atversti į zuikį? – iškėlė klausimą Viljamas. – Taip, zuikis turi įkąsti vilkui“ (2 knyga, p. 128).
Trečioji S. Zujūtės trilogijos knyga „Nuo Tėvo Dangaus iki Motinos Žemės“, nukelsianti mus į XXIII a., turėtų netrukus pasirodyti. Nežinia, ar tuo baigsis Senojo Meistro pasakojamos istorijos, bet lietuvių ezoterinėje literatūroje tai bus svarbus žingsnis.