Tik nuo paties žmogaus priklauso: AUKSINIS BUDOS VĖJAS / GOLDEN BUDDHA‘S WIND

Tai vienuoliktoji fotografo Pauliaus Normanto (Lai Vėjaus) knyga (pirmoji – „Vanishing Sources“ – išleista 1990 m. Budapešte). Daugelis P. Normanto knygų buvo fotografijų albumai, viena jų („Baltas“, 2005) – poezija. Ši knyga ypatinga ne tik tuo, kad ji dvikalbė ir joje rasime 165 fotografijas iš keturių unikalių budizmo kraštų –­ Kambodžos, Tailando, Laoso ir Mianmaro (Birmos), kurie fotografuoti 2001–2005 m. (pasigedau greta esančio Vietnamo). Albumą papildo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovo, profesoriaus Audriaus Beinoriaus komentarai apie kiekvieną šalį ir tarp jų lyg išminties inkliuzai įdėtos iš pali kalbos mokslininko verstos budistinio veikalo „Dhammapada“ ištraukos.

Knyga harmoninga. Jos spalva nuteikia budistiškai (galima sakyti, kad oranžinė – budizmo spalva), be to, ir pati knyga skiriama „Budai Šakjamuniui, prieš dvidešimt metų pakvietusiam mane [Paulių Normantą] į Rytus“. Kodėl Budos vėjas auksinis ir kas apskritai yra Budos vėjas? Atsakymai teateinie Jums patys...

Vartydamas P. Normanto fotografijas (jos atrodo lyg darytos prieš 50 metų, nes Lai Vėjus nenaudoja skaitmeninės technologijos), skaitau „Dhammapadą“: „Juk blogis kyla iš paties žmogaus, ir pats žmogus nuo savo blogio kenčia. Tik pats žmogus gali užkirsti blogiui kelią, tik pats nuo jo apsivalyti gali. Tik nuo paties žmogaus priklauso, tyras jis ar susitepęs, – niekas kito neapvalys“ („Dhammapada“, 9-165; p. 89).

Kaip kitaip paaiškinsime tai, kad budizmo kraštuose vyko ir vyksta pasibaisėtini dalykai: genocidas Kambodžoje, pilietinis karas Laose, prostitucijos klestėjimas Tailande ar diktatūra Mianmare? Nepaisant neigiamų dalykų, pasak A. Beinoriaus, „Pietryčių Azija yra vienas unikaliausių ir menine prasme savičiausių žemės kampelių“ (p. 6). Sunku nesutikti – per P. Normanto objektyvą matome kitokį nei esame įpratę matyti pasaulį, kuriame auga tūkstantmečiai ilgašakniai medžiai, santūriai šypsosi giedraveidžiai budistų vienuoliai (nuo vaikų iki senelių), stovi gausybė pagodų ir budistinių šventyklų (ko vertas vien Angkor Vatas Kambodžoje).

Buda Šakjamunis, kurio skulptūra Paja Tonzu šventykloje Bagane (Mianmaras) pavaizduota viršelyje, atrodo amžinai gyvas. Jo šypsena įkvepia tikėti optimizmu: nors ir bloga kartais gyventi, oranžinė spalva gali padėti uždegti vidinę ugnį tikėjimui ir kovai su blogybėmis.