Iš Amerikos niekas negrįžta?: BALTŲ UŽTRAUKTUKŲ TANGO

Žodis „propaganda“ nėra baisus, propaguoti galima ir gerus dalykus. Kaip antai daro rašytoja Birutė Jonuškaitė. Šiame romane apie lietuvių emigraciją – daug teisybės, skaudžios, nesumeluotos, sudėliotos į penkis skyrius: „Prieš ledynmetį“, „Inkliuzas“, „Diagnozė: Amerika“, „Poliarinės sutemos“ ir „Užrašų knygelė“.

„Aš mačiau kitą gyvenimą. Jis buvo paslaptingas, pasiutusiai gražus ir kėlė šiurpą“ (p. 213). Šis ir daugybė kitų įtaigių sakinių daro romaną įdomų ir perskaitomą vienu kartu. Įdomus paskutinis skyrius, kuriame kalbamasi su poete Liūne Sutema, poeto Stasio Santvaro žmona Ale Santvariene.

Knygoje – emigracijos rojaus ir pragaro spalvos. Abortai, nutautėjimas, barakudos. „Nėra neįveikiamų vyrų. Jos išteka dėl žalios kortos. Dėl pilietybės“ (p. 245). Amerikoje visiems pakanka vietos, tačiau „blogai, kad žmonių godumui ribų nėra – jiems vis maža pinigų“ (p. 251). „Retai kuris mūsų tautietis kada nors išbrenda iš banko kišenės“ (p. 268). „Čia sklando toks posakis: iš Amerikos kaip ir iš kapinių: niekas negrįžta“ (p. 274).

Jei pabodo gyventi skurde, tačiau šalia gražių lietuvaičių („[amerikietės yra] storos, negražios, tingios, neįdomios“, p. 284), politiškai ir ekonomiškai nestabilioje valstybėje, kurioje Jūs niekam nerūpite, keliaukite į Ameriką, „patogaus gyvenimo šalį“, kuri yra „nei velnias, nei gegutė“ (p. 77). Bet prieš tai būtinai perskaitykite „Baltų užtrauktukų tango“. Stiprus romanas apie tikrą gyvenimą.