Keliavimo džiaugsmai ir pareigos

Gamtos mokslų daktaro, ornitologo, fotografo Algirdo Knystauto kelionių bagažas – didžiulis: jis yra aplankęs net 139 valstybes. Tačiau 2011 m. apdovanotas „Gamtos riterio“ titulu už originalias iniciatyvas garsinant saugomas teritorijas, žymus keliautojas naujausioje savo knygoje mums ne tik pasakoja apie visus pasaulio žemynus, bet ir primena, kad kiekvienas keliaujantis privalo jausti atsakomybę.

Kuo ypatingi ši knyga? Dabar išleista nemažai kelionių knygų, skaitant jas ir žiūrint TV laidas, kartais atrodo, kad lietuviai jau yra pabuvoję bemaž visur. Vis dėlto šis leidinys – ne banalus standartinių „Lonely Planet“ tipo patarimų ar egzotiškų aprašymų rinkinys, o subjektyvus, tačiau labai įdomus požiūris į pačią Kelionę.

Kas yra Kelias, gerai suvokia kiekvienas, kuris yra jį pasirinkęs. Nesvarbu, kokį, svarbu prisiminti, jog kiekvienas tūkstančio li kelias, kaip sakė senovės kinai, prasideda nuo pirmojo žingsnio. O ji – tai keliautojo etika: gerbti svetimas kultūras, nešiukšlinti (visomis prasmėmis), elgtis dorai ir oriai, ir tada Kelionė taps didžiuliu malonumu.

Knyga iliustruota įspūdingomis nuotraukomis, kurias pateikė Artūras Čapmanas, Ijenas Amstrongas, Sergėjus Dolia. Leidinys suskirstytas į aštuonis skyrius: pirmieji septyni pavadinti žemynų vardais, aštuntas – „Sklandi kelionė“ skiriamas praktiškiems patarimams („Ruošiamės keliauti“, „Keliaukime saugiai“, „Keliaujame oru, vandeniu, žeme“, „Viešbutis viešbučiui nelygus“, „Vizos ir Europos sveikatos draudimo kortelė“, „Kelionės pinigai“, „Maistas kelionėje“, „Atostogos ligoninėje“, „Keliaujame vieni“, „Keliaujame ir turėdami negalią“, „Kultūrų skirtumai“).

Ypač įdomūs A.Knystauto įspūdžiai iš vadinamosios „Dingusios karalystės“ – Sikimo, įsikūrusio aukštai Himalajuose, taip pat Indonezijos dienoraštis, patarimai keliaujantiems į Antarktidą (sužinojau išties labai daug įdomių faktų, apie kuriuos nė nenumaniau). Pasirodo, nors į pastarąjį žemyną nukeliauti ir nepigu, visgi tai įmanoma ir nėra pavojinga, kaip gali pasirodyti. Tačiau, kaip ir visur, būtinas kruopštus pasiruošimas, apie kurį rasime gausų kiekį patarimų.

Tiesa, patarimai vienoms keliaujančioms moterims atrodo kiek subjektyvūs (autorius neslepia savo subjektyvumo), pvz.: „Jokiu būdu nesugalvokite bandyti keliauti pakeleivingomis mašinomis. Anglai sako, kad tai – „asking for trouble“ (prašytis nemalonumų)“ (p. 179). Pažįstu bent keletą patyrusių keliauninkių moterų, kurioms nieko nenutiko keliaujant vienoms, taip pat ir „tranzuojant“ (keliaujant autostopu). Na, kaip sakoma, kiekvienam savo sėkmė. Apskritai apie keliones autostopu čia nekalbama, turbūt knyga skirta labiau pasiturintiems ir vyresniems skaitytojams, kurie jau pavargo (jei yra bandę) keliauti laikydami iškėlę nykštį.

Svarbūs patarimai keliaujantiems neįgaliesiems, kuriuose aiškiai nurodyta, ko vengti, kur ir ko tikėtis.

Labai įdomus pasirodė finalinis knygos skyrius „Kultūrų skirtumai“. Žymus lietuvių kilmės amerikiečių filosofas Alphonso Lingis, išmaišęs turbūt dar daugiau šalių nei A.Knystautas, pasakytų, jog jokių kultūrų skirtumų nėra, juos mes susikuriame tik savo prote: visi žmonės jaučia tas pačias emocijas, tik skirtingai jas išreiškia. O skirtinga išorė tik papildo pasaulio spalvas. Keistokas A.Knystauto patarimas: „Griežtai venkite pokalbių apie religiją ir politiką. Kol pats šeimininkas (gidas, vairuotojas ir t.t.) nešsipasakos. Tada grokite jo dūdele“ (p. 184). Nors aplankiau gerokai mažiau šalių, manau, kad grojimas kitos kultūros atstovo dūdele, t. y. pataikavimas jam – nereikalingas. Tada jūsų ims negerbti. Kita vertus, A.Knystautas teisus, jei čia kalbama apie pagarbą kitai kultūrai: jos negalima kritikuoti, nes tai tiesiog kita kultūra, kurią suprasti gali prireikti daugelio metų, o fragmentiška impresija nebūtinai yra teisinga.

Pabaigai – lietuvių keliautojų porelės itin neigiamas įspūdis, kurį ji savo nuotraukomis ir jų parašais padarė man (ir ne tik) internete: vienoje nuotraukoje mergina su nesutvarkytu galvos apdangalu ir su kerzais Irane sėdi mečetėje ant švarutėlio kilimo ir paraše džiaugiasi: „Aš [vardo neminėsiu dėl etikos sumetimų, - M.K.] su nešvariais  batais ant gražaus kilimo“. Šlykščiuosi tokiais keliautojais, ir jiems nurodau A.Knystauto knygą, kurioje, nepaisant subjektyvumo, pirmiausia kalbama apie pagarbą kitoms kultūroms. „Jei jūs norite iš tikrųjų bent truputį pažinti kitą šalį, pasinerti į jos tradicijų, istorijos ir kultūros gelmes, sužinokite apie ją iš anksto. Dar namie“ (p. 185).