Profesorius Juozas Galkus (g. 1932) – grafikas, plakatistas, sukūręs daugiau kaip 500 plakatų ir daugybę Lietuvos miestų ir miestelių herbų, monetų ir banknotų simbolikos žinovas. Bene svarbiausias Lietuvos simbolis – valstybės herbas Vytis. Šioje monumentalioje (daugiau kaip 420 puslapių) knygoje rasime beveik 600 nuotraukų, iliustracijų, ikonografinės medžiagos iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos archyvų ir dvikalbį tekstą, kuriame patraukliai, solidžiai pristatoma Vyčio istorija ir reikšmė.
Vytis – vienas seniausių herbų, naudojamų Europoje kaip šalies herbas (1366 m. jį naudojo kunigaikštis Algirdas; dar anksčiau, 1278 m., Vytenis, pasak Ipatijaus metraščio, jau naudojo antspaudą su ginkluotu riteriu ant žirgo). Anksčiau vadintas „Pagaunia“ (lenk. Pogonia), „Waikimu“. XIX a. Simonas Daukantas „Vaikymą“ pervadino „vyčiu“ (turėdamas galvoje riterį).
1930 m. po ilgų ginčų (Amerikos lietuviai siūlė Vytį vadinti Žirgvaikiu) imtas kirčiuoti pirmasis Vyčio skiemuo. Gintaras Beresnevičius manė, kad baltas žirgas herbe baltams turėjo sakralinę reikšmę. Romuvos krivis Jonas Trinkūnas sako, kad pagal lietuvių mitologiją Vytis reprezentuoja Perkūną arba Kovą. Germanų mitologijoje aukščiausias dievas Odinas taip pat vaizduojamas kaip raitelis. Buvęs Baltarusijos herbas Pahonia (naudotas 1918 ir 1991–1995 m.) panašus į Vytį.
Pasak J. Galkaus, „dabar Vytis simbolizuoja šiuolaikinę Lietuvą visame pasaulyje – jį galima pamatyti jaukiuose Europos miesteliuose, Amerikos didmiesčiuose ir netgi Afganistano platybėse“ (p. 11). Knygos medžiaga chronologiškai padalyta į šešis skyrius – „Gediminaičių Lietuva“, „Abiejų Tautų Respublika“, „Svetimųjų priespaudoje“, „Nepriklausomybės dvidešimtmetis“, „Karas ir okupacija“, „Dabartinė Lietuva“.
Knygoje daug įdomybių. Pvz., sužinosime, kad „iš metalo išlieta stačiakampe plokšte su Vyčio reljefu buvo žymimi garvežiai. Tokios plokštės atplaiša rasta 1944 m. subombarduotos Šiaulių miesto savivaldybės griuvėsiuose“ (p. 314).
Dabartinėje Lietuvoje tarpukario dailininko Juozo Zikaro (1881–1944) Vytį pakeitė dailininko Arvydo Každailio (g. 1939) Vytis. Buvo kilę nesusipratimų dėl žirgo uodegos – pirmojoje versijoje ji vaizduota nuleista, antrojoje – pakelta. Sako, kai kurių šalių pasieniečiai dėl Žirgvaikio uodegos statuso neįleisdavę į tam tikras šalis.