Chronas, Rubonas, NATO ir galeonas: BALTIJOS JŪRA IR LIETUVOS LAIVYNAS

Raimondas Baltuška (g. 1937) – dimisijos flotilės admirolas, pirmasis Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas. Jam vadovaujant buvo suformuotas Lietuvos karinis laivynas. 1958–1980 m. R. Baltuška buvo povandenininkas.

Knyga nustebino – apie Lietuvos laivyną toliau nuo jūros gyvenantieji žino mažai, tad čia galime ne tik sužinoti, kas yra litoralė, nefas, reidas, galeonas, šalanda ar šniava, bet ir perskaityti ganą išsamią studiją apie Baltijos jūros įtaką Lietuvai. R. Baltuška kalba ir apie vikingų laikus, ir apie Kazį Pakštą, 1958–1959 m. puoselėjusį Dausuvos idėją (apgyvendinta apie 60 000 išeivių iš Lietuvos Britų Hondūre, dab. Belize).

Drįsčiau pasiginčyti su admirolu, ar Klaudijaus Ptolemėjo 150 m. Sarmatijos žemėlapyje nurodytas Chronas yra Nemunas, o Rubonas – Dauguva. Minėtų upių tapatumo klausimu kritiškai pasisakė Gintaras Beresnevičius. Šiuo ir kitais atvejais mane visada stebindavo kariškių kategoriškumas. O juk gyvenime ne visada būna tik „taip“ arba tik „ne“.

Ši knyga – mėgstantiesiems faktografiją. Ji įspūdinga: žemėlapiai, skaičiai, pavadinimai, terminai, senovės mūšių aprašymai. Pasididžiavimą Lietuva gali kelti Lietuvos karo laivyno laivų aprašymai. Deja, pasididžiavimą menkina noras didžiuotis (o gal korektūros klaidos): knygoje rašoma, jog Lietuva į NATO įstojo 2003 m. (p. 207). Iš tikrųjų tai įvyko 2004 m. kovo 1 dieną.

Dabar Lietuvos karinėse jūrų pajėgose tarnauja apie 700 karių. Kiek esama laivų, kokia jų kaina ir kiek jų išlaikymas kainuoja Lietuvai, nerašoma. Nerasime čia ir kitokios neigiamos informacijos. Užtat reklamuojamos kai kurios privačios kompanijos. Gal ir gerai: sakoma, kad geram patriotui mylėti tėvynę niekas netrukdo.