Baltija obscura: 99 BALTIJOS ISTORIJOS / 99 BALTIC STORIES

Nors ši knyga oficialiai pristatoma tik kaip europarlamentaro filosofo Leonido Donskio (g. 1962) „atminties trajektorijos“, tačiau ji yra ir bene gražiausias mano matytas Baltijos jūros pristatymas, prie kurio prisidėjo muzikantas, fotografas, dizaineris Gytis Skudžinskas (g. 1975). L. Donskio pristatinėti nebereikia, o štai G. Skudžinskas daugeliui eksperimentinės muzikos gerbėjų žinomas slapyvardžiu GyS. Jis kūrė muziką tokiuose projektuose kaip „Ensemble SP“, „Šalikapalikau“, „Sable Mouvant“. Gytis – ir pinhole (camera obscura) fotografijos valdovas – šioje knygoje sublizga ne prasčiau nei tekstų autorius.

Šis leidyklos „Druka“ pavyzdys, tikiuosi, paskatins bendradarbiauti skirtingų meno šakų atstovus. Tiesa, esame turėję bendrą Mikalojaus Vilučio ir Antano A. Jonyno knygą, Arvydas Šliogeris 2009-aisiais debiutavo ir kaip fotografas, bet tokio ryškaus ir konceptualaus dueto, kaip L. Donskio ir G. Skudžinsko, nebūta.

Unikalu tai, kad „99 Baltijos istorijos“ neapsiriboja Lietuva: jose rasime taiklias miniatiūras apie įvairias šalis, kurias skalauja Baltija. „Klaipėda yra miestas-klausimas. Šiame mieste nėra ženklų, kurie nurodytų tapatybės turinį – savąją tapatybę Klaipėdoje reikia atrasti, sukurti ir intensyviai išgyventi. (...) Ypač aštriai išgyveni Klaipėdos ilgesį miestuose prie jūros kranto: Visbyje, Stokholme, Helsinkyje“ (p. 5, 7).

Ilgesį mare nostrum (mūsų jūrai) L. Donskis išreiškia kalbėdamas apie žymius žmones ir įvykius, miestus, susijusius su Baltija. Tarp jų – George’as Birmanas (bičiulis, gyvenantis Niujorke), Tomas Venclova, Aleksandras Štromas, „Baltic Star“ laivo plaukimas 1985-aisiais („išeivijos ir disidentų laivas“, p. 18), Kenigsbergas-Karaliaučius-Kaliningradas, Immanuelis Kantas, Visbis ir jo geroji dvasia Lena Pasternak, Gotlandas (kino genijų Ingmaro Bergmano ir Andrejaus Tarkovskio sala), Lazaris Markovičius (žydas, mylintis Palangą), Vytautas Kernagis, Thomas Mannas, Jeanas Paulis Sartre’as, Isaiah Berlinas, Hannah Arendt, Reinas Raudas, Vosylius Sezemanas, Benas Šarka, „Kurpiai“, Vytautas Grubliauskas ir Pilies džiazo festivalis, Rolandas Rastauskas, Liubomiras Laucevičius, Vytautas Kavolis, Algis Mickūnas („Algis tapo vienintele sokratiška figūra ir vieninteliu tikru filosofu Klaipėdoje 1995-1997 metais, tuo metu, kai filosofija buvo tapusi arba pašaipos objektu, arba snobiškų pokalbių objektu“, p. 90), Heinrichas Schliemannas (Trojos atradėjo sandėliai nesudegė per 1854 m. Klaipėdos gaisrą), Rolandas Mosėnas (19 metų gyvenęs poetas), Modestas Paulauskas, Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos raštija („Kita Lietuva“, p. 116), Lietuvos diplomatai rašytojai Ignas Šeinius (Sheynius nuo 1943 iki 1959 m.) ir Jurgis Savickis, maršalas Mannerheimas (jo dėka Suomija vienintelė nugalėjo Raudonąją armiją), Jonas Öhmanas, Gunilla Forsén, Kazys Pakštas (Baltoskandijos idėja – „neabejotinai puiki“, p. 144), Arvo Pärtas, Gidonas Kremeris, Maris Liepa, Modris Tenisonas, latvių ir estų roko meistrai, baronas Miunhauzenas (žirgą jis pirko Lietuvoje, grafo Pšobovskio dvare) ir kt.

Įvairialypis kūrinys, vertas estetinio pasigėrėjimo, enciklopedinio susidomėjimo. Poetiškai nuteikia ir L. Donskio „Reminiscencijos“ (jų yra 13; šios miniatiūros sudaro tarsi vientisą baigiamąjį knygos akordą): „Savo bitėms senelis dainuodavo žydiškas dainas, o su karve tyliai kalbėdavo“ (p. 178). Knyga kelia klausimą apie antrąjį po Baltijos kelio Baltijos šalių atgimimą (ar sugebėsime suformuoti globalią ir atvirą Baltijos regiono tapatybę – didžiulę kultūros ir minties įvairovę nedidelėje teritorijoje?).