Pradžia / Knygos
 

Vitaminizuotas gaivalų tramdymas: Vitaminų pardavėjas. Esė

Regimantas Tamošaitis, Vitaminų pardavėjas. Esė, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, apipavidalinimas - Romas Orantas, 2007
Viena tų knygų, apie kurią, nors autorius, kaip ir gyvasis klasikas Juozas Erlickas (duok Dieve, jiems sveikatos), galima drąsiai sakyti: klasika nuo pradžios iki pabaigos įskaitant iliustracijas, viršelį (kur skrenda karvė?!) ir pačią rašytojo asmenybę.

Mindaugas Peleckis
2012 m. Vasario 01 d., 01:00
Skaityta: 508 k.
Vitaminizuotas gaivalų tramdymas: Vitaminų pardavėjas. Esė

Antraštė man sako, jog ši knyga – esė, o aš manau, kad tai – esė / poezija. Kodėl? Vienas pirmųjų Lietuvoje krišnaistų (vaišnavų), mokslininkas, dėstytojas doc. dr. Regimantas Tamošaitis mąsto ir rašo kaip poetas. Jis yra sakęs: „Mano galvoje, regis, sutaria filosofija ir menas, mokslas ir kūryba, pažinimas ir saviraiška. Kad sausa teorija nenususintų gyvasties, žmogui kartais reikia meninės saviraiškos ir gyvo sąlyčio su šiuo įdomiu, gražiu ir nuostabiu pasauliu. Joks normalus žmogus juk negali egzistuoti be meno ir kokios nors kūrybos. Man artimiausias buvo žodžio menas. [...] Tie apsakymai ar fikcijos, kurias kiti kažkodėl vadina esė, lyg patys išlindo iš pasąmonės. Tai mano vidiniai gaivalai, o rašymas – bandymas tuos gaivalus atpažinti, juos sutvarkyti, sutramdyti“.

R.Tamošaičio vitaminizuoti (vitaminas - sielos pakaitalas, matricocentrinė visuomenė) gaivalai – grynų gryniausia poezija, kaip Dievą myliu. Kad ir kūrėjas prisipažįsta, jog yra romantikas ir jam labiausiai patinka „gamta, dangus, miestai ir moterys“. Poetiški ir knygos skyrių pavadinimai (nors ir bandyta viename pirmųjų knygos lapų pateikti save kaip matricos subjektą): „Nostalgijos“, „Aptemimai“, „Nušvitimai“, „Ketinimai“.

Autorius prieš įeidamas į matricą. Asmeninio R.Tamošaičio archyvo nuotr.

Be to, R.Tamošaitis ir pats eilių knygoje pateikia, tarkime, tokių: „ir visa tai tik žodžiai bet ne tie kuriais man šis baisus pasaulis švyti“ (p. 167; autorius teigia, kad tai Aido Marčėno eilės; mano nuomone, matricoje visos eilės - visų). Ši knyga (deja, tik antroji; docente, visų gerbėjų vardu prašau Jūsų – išleiskite trečiąją) – savotiška monografijos „Kelionė į laiko pradžią. Indijos idealizmas, Vydūnas, Krėvė“ (1998) tąsa. Autorius – užkietėjęs romantikas, nors kartais būna labai rimtas. Kaip per paskaitas, kurias, deja, kiek pamenu, mano kursas lankė negausiai. O įdomios buvo – kitokios ir būti negalėjo.

Magija, fikcija, poezija versus baltoji karštinė, TV šou „realybė“, politinė marazmybė. Kiek jos susiję ir ar nėra vienas ir tas pats? Paklauskit to dėdes, kur prie kampo kažkokiais vitaminais prekiauja.

Autorius matricoje. Asmeninio R.Tamošaičio archyvo nuotr.

Komentarai