Poezija ir reminiscencijos. Labai įdomus duetas. Prisiminimai šioje knygoje – įvairūs. Juos parašė daug žinomų žmoni: Marcelijus Martinaitis, Antanas Sutkus, Algimantas Baltakis, Danielius Mušinskas, Henrykas Szylkinas, Stasys Eidrigevičius, Vytautas Landsbergis, Mykolas Sluckis ir kt.
Šiuos prisiminimus skaityti ir sunku, ir lengva. Lengva gal dėl to, kad jie paprastai parašyti raštingų žmonių, intriguojantys detalėmis. Sunku, nes teko ir pačiam su Meistru pabendrauti. Ne veltui, ko gero, jis kaip tikras Meistras primygtinai siūlė perskaityti Michailo Bulgakovo šedevrą apie rašytoją ir jo mūzą. Nes pats buvo Meistras ir turėjo savo mūzą. Mūzos prisilietimas matyti visoje E.Mieželaičio kūryboje. Ji, kaip ir gyvenimas, - dvilypė.
Tačiau kad ir koks dvilypis būtų Meistrų (ką gi mes, gizeliai, apie juos išmanome, paskendę puikybėje?) gyvenimas, juos prisiminti derėtų tik šviesiai. E.Mieželaitis mano atmintyje – tarsi Konfucijus, gyvenime matęs ir šilto, ir šalto, nebijantis ir netingintis tiesiog pasidalinti savo išmintimi. Pirmasis mano gyvenimo Meistras.