Juodasis Stokholmas: Trys sekundės. Trileris

Neketinu perpasakoti šių dviejų gabių rašytojų biografijų (nors jos vertos dėmesio), apie juos plačiau galima paskaityti tinklalapyje www.roslund-hellstrom.com. Lietuvoje rašytojų duetai reti ir nepopuliarūs (galbūt lietuviai egoistiškesni už, tarkime, švedus?) – iš atminties išnyra tik garsusis (dabar, berods, jau sugriuvęs) Algimanto Lyvos ir Roberto Kundroto duetas, išleidęs ne vieną įdomų romaną.

Lietuviai su šių švedų rašytojų kūryba supažindinami nuo penktojo jų romano „Trys sekundės“ („Tre sekunder“, 2009). Kol kas tai paskutinis dueto romanas, išverstas jau į 17 kalbų. Roslundas ir Hellströmas debiutavo 2004 m. su romanu „Žvėris“ („Odjuret“), vėliau išleido „Box 21“ (2005), „Edwardo Finnigano reabilitacija“ („Edward Finnigans upprättelse“, 2006; angliškai išleistas 2011 m. kaip „Vienutė Nr. 8“) ir „Mergina gatvėje“ („Flickan under gatan“, 2007).

Visi rašytojų romanai buvo apdovanoti įvairiais prizais, o „Trys sekundės“ net pripažintas geriausiu 2009-ųjų Švedijos kriminaliniu romanu.

Kokia, kaip mėgstama klausti, šio dueto sėkmės paslaptis? A.Roslundas – smalsus žurnalistas, perėjęs ugnį ir vandenį (apie varines triūbas nieko nerašoma), dirbęs naujienų reporteriu, kultūros žurnalistu, naujienų tarnybos vadovu. B.Hellströmas – buvęs kalinys, dabar atgailaujantis, įkūręs nusikaltimų prevencijos organizaciją KRIS.

Visuose dueto romanuose atsikartoja panašus siužetas: kas – tikroji auka, o kas – nusikaltėlis? Puikiai suregztas trileris „Trys sekundės“ neleis nuo jo atsiplėšti net tada, kai namiškiai burbėdami užgesins šviesą (garantuoju, kad susirasite kokį nors šviesos šaltinį). Tol, kol nesužinosite, ką reiškia tos „trys sekundės“.

Romanas „Trys sekundės“ paremtas tikrais įvykiais. Tai – ne poza, o realybė. Švedai apskritai mėgsta reality TV primenančius romanus. Vien ką reiškia žymioji „Mileniumo trilogija“, sukurta švedų rašytojo Stiego Larssono (1954-2004), „Juodoji Stokholmo trilogija“, parašyta Jenso Lapiduso (g. 1974)... Stokholmas šių dviejų rašytojų bei Roslundo ir Hellströmo dueto kūryboje atrodo paslaptingas, kraupus, lyg tai būtų Sicilija, Rumunija, Albanija ir Meksikos-JAV pasienis kartu sudėjus. „Trys sekundės“ pelnytai užima garbingą vietą šalia minėtų trilerių, kriminalinių romanų, nes jis įtikina, yra parašytas neatmestinai, intriguojančiai, su fantazija, tačiau nepamirštant realybės.

„Trijose sekundėse“ pasakojama apie šiuolaikinės Švedijos nusikaltėlius bei korumpuotą Švedijos policijos ir lygtinio nuteisimo tarnybą, kuri, pasak autorių, nieko nedaro, kad užkirstų kelią narkotikų tiekimui į kalėjimus. To ši tarnyba nedaro, kaip teigia rašytojai, nes „jeigu kaliniai nebūtų apsvaigę nuo cheminių narkotikų, Kalėjimų ir lygtinio paleidimo tarnyba būtų priversta gerinti darbuotojų įgūdžius ir kompetencijas tokia kaina, kurios mes, visuomenė, nebūtume pasiruošę sumokėti“ (p. 366).

Socialinį atspalvį įgavęs „švediškojo socializmo rojų“ nuvainikuojantis romanas parašytas jo autorius konsultuojant specialistams: sprogmenų, teismo ekspertizės, snaiperių, medicinos, lenkų kalbos, žvalgybos ir kt.

Trilerio autoriai parodo, kad žmogus šiuolaikiniame vakarų pasaulyje yra niekas. Šiuo atveju tai – pagrindinis romano veikėjas Pietas Hofmanas, kuriam tenka gyventi dvigubą gyvenimą: vieną – šeimos vyro ir tėvo, kitą – visiškai slaptą, Švedijos policijos operatyvinio darbuotojo, infiltruoto į Lenkijos mafiją, vėliau susieto su sudėtinga narkotikų platinimo byla. Jei P.Hofmano tapatybė bus atskleista, jam gresia mirtinas pavojus, o tuo pačiu išaiškės dar didesni nusikaltimai, kuriuose dalyvauja aukščiausio lygio valdžia. Neprimena situacijos Lietuvoje?

Knygą visomis keturiomis rekomenduoju trilerių, įtempto siužeto romanų mėgėjams.

alfa.lt

(http://www.alfa.lt/straipsnis/13762681/Recenzija..Roslundo.ir.Hellstromo.Trys.sekundes=2012-02-09_15-42)