... kol ateis į protą: Rusijos revoliucija Ukrainoje (1917 m. kovas – 1918 m. balandis)

Pirmąsyk lietuviškai spausdinami necenzūruoti N.Machno atsiminimai – autentiškas dokumentas, pasakojantis apie revoliuciją. Tiesa, autentiškiausiu iš trijų N.Machno atsiminimų tomų laikomas būtent šis, pirmasis, - kiti buvo suredaguoti po Batkos mirties.

Iš kazokų kilęs anarchistas pagarsėjo šūkiu: „Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“. N.Machno subūrė net 120 000 žmonių Revoliucinę Ukrainos sukilėlių armiją, kurią daugiausia sudarė valstiečiai. Machnoviečiai kovojo ir prieš bolševikus, ir prieš caro šalininkus („baltuosius“), ir prieš Ukrainos nacionalistus. N.Machno esminė idėja buvo įtvirtinti savivaldą, niekam neatiduoti savo žemės ir laisvės, įkurti nepartines tarybas ir jų federacijas.

Nestoras Machno 1919 metais. Wikipedia.org nuotr.

Machnovijos idėja jaunajam Nestorui kilo Butyrkų kalėjime Maskvoje, į kurį už pasikėsinimą į policininkų gyvybes iki gyvos galvos buvo uždarytas 1908-aisiais (iš pradžių ketinta jį pakarti). Kalėjime N.Machno susipažino su anarchistinėmis idėjomis. Jo mokytoju galima laikyti kartu kalėjusį Piotrą Aršinovą-Mariną (1887-1938), anarchistą, už šią veiklą 1938-aisiais sušaudytą.

Piotras Aršinovas-Marinas. Wikipedia.org nuotr.

1917 metais, grįžęs iš kalėjimo į gimtąją Guliaipolę Ukrainos pietryčiuose, su vietos anarchistais N.Machno aplenkė Rusijos bolševikus – paskelbė visuomenės turtu dvarininkų, vienuolynų, valstybės žemę. Dvaruose įsteigtos komunos, žemė išdalyta valstiečių šeimoms. 1919 metais N.Machno, pareiškęs, kad tarybų valdžia išdavė revoliuciją, šiai tapo oficialiu nusikaltėliu. Prasidėjo karas, pasibaigęs 1920 metais įvedus NEP‘ą. N.Machno organizaciją „Nabat“ komunistai sutriuškino, o jis pats, pabėgęs į Rumuniją, buvo suimtas kaip... bolševikų agentas. Kalėjimuose įvairiose šalyse nemažai laiko praleidęs N.Machno su P.Aršinovu sukūrė „Vieningo anarchistinio judėjimo platformą“.

Ši knyga, tikriausiai sukelsianti nemažą diskusijų ir gal net pasipiktinimo bangą, yra svarbus istorinis dokumentas, necenzūruotas tarybinės ar kitokios istoriografijos. Tarybiniais laikais N.Machno vaizduotas kaip banditas, antisemitas, tuo tarpu Sergejaus Jesenino apdainuotas 1923 metų eilėraštyje „Niekšų šalis“. N.Machno dažnai minimas šiuolaikinėje kultūroje, pvz., grupės „Graždanskaja oborona“ dainoje „Judas pateks į rojų“ („Под пьяным забором нетленной любви / В своём отраженье узнайте Махно“) arba Boriso Grebenščikovo dainoje „Stop mašina“ („Но даже сам Нестор Махно бледнеет, когда ты в седле…“). Viena gražiausių ukrainiečių liaudies dainų „Распрягайте, хлопцы, кoней“, parašyta N.Machno judėjimo nario Ivano Negrebickio. Apie N.Machno 1923-2006 metais sukurti bent 8 meniniai filmai.

Įsigilinti į to laikmečio datas ir realijas padės knygos pabaigoje publikuojamas istoriko Aleksandro Šubino pabaigos žodis bei N.Machno vadovaujamos Revoliucinės Ukrainos sukilėlių armijos veiksmų žemėlapis.

15-ajame, paskutiniajame, knygos skyriuje N.Machno rašo: „Ne! Daugiau nebus pasigailėjimo darbo žmonių priešams. Taip, taip, pasigailėjimo nebus niekam, kas kliudys aktyviai ir visa apimančiai revoliucinei veiklai, - taip sakiau savo draugams ir taip elgiausi“. Beveik po šimto metų matome, kad panašios idėjos tvyro ore dabartinėje Europoje, arabų šalyse, todėl ši knyga gali būti ne tik istorinis dokumentas.

Nestoras Machno (viduryje) su bendraminčiais. Wikipedia.org nuotr.