EGIPTOLOGIJOS ATGIMIMAS LIETUVOJE: LIETUVA IR SENOVĖS EGIPTAS XVI A. PAB. – XXI A. PR. KELIAUTOJŲ, KOLEKCININKŲ IR MOKSLININKŲ PĖDSAKAIS

Iki šiol teko skaityti tik šviesaus atminimo prof. Algio Uždavinio, puikaus Egipto žinovo, monografiją „Egipto mirusiųjų knyga“ (2003) bei savitus jos tęsinius „Hermio Trismegisto išminties kelias“ (2005) ir „Simbolių ir atvaizdų problema senovės civilizacijose“ (2006), taip pat angliškąsias mokslininko knygas, kuriose nagrinėjama senovės Egipto teurgija ir su ja susijusi filosofija, tad nauja lietuviška knyga apie Egipto senuosius istorijos puslapius – tikra sensacija. Tiesa, būtina paminėti dar 1968 m. išleistą Ievos Andrulytės-Aleksienės knygą „Senojo Egipto dailė“. Daugelyje monografijų ir sudarytų leidinių Egipto civilizaciją tyrinėja filosofas prof. Antanas Andrijauskas.

Kokia tai knyga? Iš pažiūros – didelio formato albumas, gausiai papuoštas nuotraukomis (autoriai - Audrius Kapčius, Antanas Lukšėnas, Kęstutis Stoškus, Pranas Balčiūnas, Georges Poncet iš Luvro), iliustracijomis, kita vertus, tai – tik išorinis grožis. Iliustracijas lydi įdomus tekstas, atskleidžiantis naujas erdves lietuviškai orientalistikai – juk egiptologija šiuo metu mūsų šalyje beveik mirusi. Dr. A. Snitkuvienės pėdomis eina senųjų civilizacijų tyrinėtojas, istorikas dr. Tadas Rutkauskas (g. 1976), egiptologiją studijavęs Lenkijoje, Vokietijoje, dalyvavęs mokslinėje ekspedicijoje Deir el Bahryje, Luksore, Egipte.

Karnako šventyklų kompleksas, Luksoras, Egiptas. Wikipedia.org nuotr.

280 puslapių knyga sudaryta iš šešių skyrių: „Iš Lietuvos į paslaptingąjį Egiptą“, „Mumijos, sarkofagai ir amuletai“, „Nuo mėgėjiškos iki profesionaliosios egiptologijos“, „Senovės Egipto rinkinių Lietuvos muziejuose katalogas“, „Egipto kultūros apraiškos Lietuvos mene“, „Lietuviškosios egiptologijos bibliografijos apmatai“.

Šią įspūdingą turiniu ir išvaizda (gerai padirbėjo dailininkė Milda Kairaitienė bei fotografai!) monografiją dr. A. Snitkuvienė parengė 1999 m. Varšuvos universitete apsigintos disertacijos „Domėjimasis senovės Egiptu Lietuvoje nuo XVI a. iki šių laikų“ pagrindu.

Knygoje atskleidžiama Egipto civilizacijos įtaka Lietuvos kultūrai, vaizdžiai aptariamos lietuvių kelionės į Egiptą ir jų aprašymai, pristatomi mokslininkai, kolekcininkai, jų darbai ir rinkiniai. Leidinyje išsamiai atskleidžiamos Lietuvos muziejuose saugomų Egipto senienų – išlikusių ir neišlikusių – eksponatų istorijos, netikėtu rakursu nušviečiamos Egipto kultūros apraiškos Lietuvos mene, pradedant XVIII a. ir baigiant šiuolaikiniu menu. Knyga prisodrinta mokslinių žinių, joje pateikiamas pilnas Lietuvos muziejuose saugomų eksponatų katalogas, tačiau tuo pačiu ji parašyta lengva, intriguojančia kalba, gyvai atskleidžiančia įdomiausius istorinius faktus apie bandymus skaityti hieroglifų raštą, apie mumijas ir amuletus karalių ir didikų rinkiniuose, apie piligrimystę ir misijas.

Dr. A. Snitkuvienė – Dailininkų ir Dailės istorikų sąjungų narė. Ji taip pat domisi Lietuvos dvarų kultūra. Ypač daug nuveikta, tyrinėjant grafų Tiškevičių giminės kultūrinį palikimą. A. Snitkuvienė išleido monografijas „Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“ (1998), „Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“ (2008).

Mokslininkės dėka atrastos išlikusios vertingos Egipto senienos iš Marijos Rudzinskaitės – Arcimavičienės (1885-1941) – profesionaliosios egiptologijos pradininkės Lietuvoje – palikimo. Knygoje pasakojama ir apie pirmąjį žinomą LDK piligrimą, XVI a. pab. nukeliavusį į Egiptą, - Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį (1549-1616), kurio 1582-1584 m. vykusios kelionės aprašymas buvo skaitomas visoje Europoje keliomis kalbomis. Egiptu labiau susidomėta po Napoleono žygio į šią šalį ir hieroglifų iššifravimo 1822 metais. Profesionalioji egiptologija Lietuvoje atsirado tik XX a. III-IV deš. Tiesa, dar XIX a. pr. Juozapas Julijonas Senkovskis (1800-1858) Vilniaus universitete ėmė vadovauti naujai įsteigtai Rytų kalbų katedrai. 1834 m. Egipte lankėsi karaimų kultūros istorikas, archeologas, hebrajistas Abraomas Firkovičius (1786-1874).

Nemažai lietuvių aplankė Egiptą kaip gero klimato šalį, gydydamiesi nuo tuberkuliozės, plaučių, inkstų ligų. Vėliau Egiptas tapo ne tik ta vieta, kurioje žmonės ieškojo sveikatos, egzotikos, bet ir kultūrinių lobių. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį Egiptą aplankė keliasdešimt turistaujančių lietuvių, tad ši šalis vienaip ar kitaip įsirėžusi į mūsų tautos sąmonę. Yra ir žmonių, studijavusių Egipte.

Knygos autorė džiaugiasi, kad XX a. pab. Lietuvoje egiptologijos mokslas atgimsta. Neabejoju, kad ši knyga prie šio atgimimo ženkliai prisidės.