Visgi nors A. Lingis, pasak jo, kelionių neplanuoja, tam tikras dėsningumas jose yra. Jo turbūt nesutiksime Honkonge, Singapūre ar Niujorke (nebent oro uoste), tačiau tikėtina, kad Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Etiopijoje („būtinai į ją nuvažiuok – bene nuostabiausia šalis“, - pasakojo A.Lingis viename laiškų) nesunkiai jį surastume. Todėl prisimenant ankstesnes, jau lietuvių skaitytojui pažįstamas knygas (pvz., „Prisilietimas / Contact“), nenustembame radę panašių topografinių malonumų ir „Prievartoje ir didingume“.
Kuo ypatinga ir kuo skiriasi nuo ankstesnių knygų naujoji? Kuo panaši? Kaip visada – įspūdingos fotografijos. Tarsi iš kito pasaulio nužengę žmonės (kuriuos daugelis čia klaidingai laiko atsilikusiais) - iš Papua Naujosios Gvinėjos, Javos, Butano, Mali, Afganistano, Kambodžos, Bali...
Profesorius emeritas A. Lingis savo filosofija vėl kviečia į prasmingus, kūrybingus susitikimus – su kitokiais žmonėmis, kultūromis, tekstais, kūnais ir pačiu savimi. „Prievartoje ir didingume“ filosofas bando mus įvesti į gilesnį pažinimą pasaulio, kuriame sudėtingais būdais susipina prievartos spektakliai ir patiriamas bendruomeniškumo didingumas. Pasitelkęs Gastono Bachelardo poetiškumą ir Rebeccos Solnit peripatetišką smalsumą, A. Lingis šioje knygoje pateikia amžinuosius klausimus, į kuriuos bando atsakyti tarpdisciplininiu būdu – taip kaip jo mylimi mokytojai Martinas Heideggeris, Edmundas Husserlis, Emanuelis Levinas, Maurice‘as Merleau-Ponty.
Estetika, antropologija, psichologija, religijos teorija, nevakarietiškų tradicijų įvairovė – štai ką čia rasime. Dar rasime būstus, erdvę, meną, psichines ligas, fizinį prisilietimą, socialinius papročius, auką ir šventenybę. Fenomenologas iki kaulų pašaknų A. Lingis nė nebando atsakyti į klausimus, jis juos tik pateikia, apgyvendina mus juose.
Knygoje – penkios dalys, suskirstytos į 25 skyrius. Lakoniška ir stipru. Ne vienam skaitymui, skaitymo malonumui.