Pradžia / Knygos
 

ĮŽVALGOS IR ASABOS: PASKUTINĖ KADENCIJA: PREZIDENTO DIENORAŠČIAI. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius; BE NUTYLĖJIMŲ: DIENORAŠČIAI, VERTINIMAI, PASTABOS PARAŠTĖSE. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius

Valdas Adamkus, PASKUTINĖ KADENCIJA: PREZIDENTO DIENORAŠČIAI. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius; BE NUTYLĖJIMŲ: DIENORAŠČIAI, VERTINIMAI, PASTABOS PARAŠTĖSE. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius, , Tyto alba, apipavidalinimas - Ilona Kukenytė; Fotografė Džoja Gunda Barysaitė, 2011
Naujausioji Prezidento Valdo Adamkaus (iki 1955 m. – Voldemaro Adamkavičiaus; plačiau apie jį – www.adamkus.lt) knyga, tapusi bestseleriu ir sulaukusi prieštaringų vertinimų, mano galva, turėtų būti vertinama dvejopai: 1) kaip literatūros kūrinys, taigi tai - nuomonės, pasvarstymai, mintys, už kurias neteisiama nei tiesiogine, nei netiesiogine to žodžio prasme; 2) kaip politinis dokumentas, suponuojantis tam tikrą nuomonę apie V. Adamkaus prezidentavimą jo paties akimis. Kadangi iš esmės kaip politinis dokumentas „Paskutinė kadencija“ ir jos pirmtakė (išoriškai atrodanti labai panašiai, tačiau nesulaukusi tokio skandalingo pasirodymo) „Be nutylėjimų“ yra subjektyvios išpažintys, kartu su žurnalistikos asu išguldytos storuose tomuose, atsiribosiu nuo tų, kurie piktinasi, grasina, keikia, puola V. Adamkų, kaltina jį valstybės paslapčių išdavimų, ir panašių asabų. Dar ne vienerių metų reikės, kad būtų galima suprasti šių dienoraščių tekstus ir potekstes. Todėl dabar daryti skubotas išvadas būtų neapdairu.

Mindaugas Peleckis
2011 m. Lapkričio 25 d., 12:59
Skaityta: 657 k.
ĮŽVALGOS IR ASABOS: PASKUTINĖ KADENCIJA: PREZIDENTO DIENORAŠČIAI. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius; BE NUTYLĖJIMŲ: DIENORAŠČIAI, VERTINIMAI, PASTABOS PARAŠTĖSE. Literatūrinis bendraautoris Valdas Bartasevičius

Kaip literatūros kūrinys šios knygos yra įdomios, savalaikės ir, manau, kiekvienam lietuviui privalomos turėti savo knygų kolekcijoje. Laikui bėgant, vertinimas kinta, o istorinė tiesa, žinia, mėgsta kontekstą. Vienam kontekstui pasitraukus į šalį, atsiranda kiti, o Prezidento žodžiai išlieka.

Neanalizuosiu to, apie ką jau daug kur rašyta, beveik nepateikinėsiu „smagiausių, įdomiausių“ citatų. Kam skatinti ir taip bulvarą pamėgusius skaitytojus dar labiau pasinerti į tabloidinį šabloninį mąstymą? Užtat „Paskutinę kadenciją“, kaip ir jos pirmtakę, yra už ką pagirti: prieš mūsų akis – Prezidento kasdienybė, papildoma jo asmeninio gyvenimo štrichais.

Jei manote, kad prezidentų gyvenimas rožėmis klotas, paskaitykite kad ir 2005 m. rugpjūčio 7 d. įrašą: „Virgilijus Alekna čempionas! Nusviedžia diską 70 metrų 17 centimetrų (...) Mėginau paskambinti į Helsinkį Virgilijui Aleknai, bet nepavyko prasimušti pro sveikintojų virtinę“ (p. 195). Net ir prezidentams ne visada viskas pavyksta. Dienoraščiai padeda į valstybės vadovą žvelgti ne kaip į mitinę būtybę, o kaip į paprastą žmogų, atliekantį savo pareigas.

Įdomi pastaba knygoje „Be nutylėjimų“: „(...) Ateina dar viena žinia: trečias lėktuvas rėžėsi čia pat, Vašingtone, į JAV gynybos ministerijos – Pentagono pastatą. Mūsų viešbutis nuo Pentagono nutolęs vos per kilometrą. Tokį smarkų sprogimą, atrodytų, turėjome išgirsti, bet kažkodėl nieko negirdėjome“ (2001 m rugsėjo 11 d., p. 254). Jau čia ryškėjo Prezidento kaip dienoraščių rašytojo minties gelmė.

Įdomiausias šiose knygose (ypač „Paskutinėje kadencijoje“) man pasirodė lankstus, įžvalgus, pranašiškas (kas galėtų paneigti?) Prezidento mąstymas: „Atrodo, dabar konservatoriams rūpi tik viena: kaip bet kokia kaina grįžti į valdžią“ (2007 m. lapkričio 9 d., p. 387).

Komentarai