Pradžia / Knygos
 

APSAUGOK, ANGELE: ANGELO RŪBAS

Jurga Ivanauskaitė, ANGELO RŪBAS, , Tyto alba, apipavidalinimas - Sigutė Chlebinskaitė, 2011
Jurgos Ivanauskaitės 50-metis sutiktas su bene nuostabiausia, unikaliausia jos knyga – „Angelo rūbas“. Tai kūrėjos maldų tekstais ranka išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ knygos pavidalu. Kartu su angelų piešiniais parodoje „Angelariumas“ (2005) pristatytos neįprastai perteiktos maldos nėra „praktinių patarimų apie gyvenimą“ knyga. Tai – skaudžios, tačiau nepasiduoti raginančios išpažintys, maldos, suvokimai, nušvitimai, nusivylimai, kalvarijos...

Mindaugas Peleckis
2011 m. Lapkričio 25 d., 12:52
Skaityta: 806 k.
APSAUGOK, ANGELE: ANGELO RŪBAS

Prie knygos atsiradimo prisidėjo nemaža ir šauni komanda. Jurga Užkurnytė parengė spaudai tekstą, kuriuo išrašyti ypatingieji marškiniai, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė pasistengė, kad „Angelo rūbas“ atrodytų itin estetiškai (pavyko – tai nedidelio formato „maldaknygė“), apie angelus įvadą „Kaip tampama viena su angelu“ parašė kunigas Julius Sasnauskas, „Angelo rūbo“ reprodukcijomis rūpinosi Vaidotas Aukštaitis, parodos „Angelariumas“ instaliaciją fotografavo neseniai velniu bandyto paversti Sauliaus Stomos sūnus Simonas, viskuo rūpinosi ir darbščiosios leidyklos „Tyto alba“ moterys, ir artimiausios Jurgos gyvenimo palydovės – mama Ingrida Korsakaitė, sesuo Radvilė Racėnaitė.

Prieš skaitant maldas lyg tyčia per „LTV World“ kanalą pirmąsyk pamačiau puikų režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinį, biografinį filmą „Šokis dykumoje“ (2009), kuris tarsi papildo šią knygą ir joje surašytas maldas. Jis ir puikus tinklalapis www.jurga-ivanauskaite.lt – būtini kiekvienam J. Ivanauskaitės kūrybos gerbėjui, kurių vis daugėja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tarybiniais laikais vadinta „pankų ideologe“, Lietuvai padėjusi atrasti Tibetą (vidinį ir išorinį), Jurga sukūrė legendą apie save ir savo gyvenimą. Kukliai prisipažinsiu, kad mano bakalauro darbas (tiksliau, jo praktinė dalis) buvo pokalbis vienoje radijo stotyje su Jurga, – ji kaip tik neseniai buvo grįžusi iš Tibeto. Akys švytėjo, ir tą sunku pamiršt (ir nereikia)...

Sunku skaityt svetimas maldas... Bet padrąsina J. Sasnauskas: „Per savo paskutines Kalėdas Jurga siuntė draugams po angelą. Bene iš „Maximos“ jai parnešdavo baltų plunksnų ir jos tapdavo angelo sparnais. Jie tebešviečia man nuo sienos auksu ištapytame fone, su parištu varpeliu“ (p. 9).

Jurgos maldos ypatingos tuo, kad ji, kaip kokia Hildegarda von Bingen, atkakliai ir metodiškai ragino save (ir tuo pačiu kitus) niekada nepasiduoti. Jei puola priešai, pavyduoliai, ligos ir kita bjaurastis – spjauti jiems visiems į jų šlykščius snukius, ir tada vietoje demonų imi regėti angelus. „Angele Sarge, apsaugok mane nuo vidaus ir išorės priešų, nuo visų, kas man kenkia, kas mane keikia, ir kas mane prakeikia, kas man pavydi ir tik blogo linki“ (p. 19).

Amen.

Komentarai