KELMAS ŽINO: ŠOBLĖ. ATSIMINIMAI APIE DOKUMENTINIO KINO KLASIKĄ HENRIKĄ ŠABLEVIČIŲ

H. Šablevičius parašė scenarijų novelei „Paskutinis šūvis“ filme „Gyvieji didvyriai“ (rež. Arūnas Žebriūnas), režisavo Lietuvos televizijos spektaklius, sukūrė vaidybinį filmą „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979), dokumentinius filmus „Mūsų vasara“ (1963), „Muzikinis kaleidoskopas" (1965), „Atspindžiai“ (1968), „Altajaus montažas" (1969), „Moteriški žaidimai" (1969), „Provincijos beieškant“ (1970), „Aš, vargšas karalius", (1971), „Saulės ratas“ (1972), „Velns išmislijo tekinį" (1972), „Mūsų – trylika“ (1972), „Apolinaras“ (1973), „Kelionė ūkų lankomis“ (1973), „Liuob šokt, liuob dainuot“ (1974), „Oranžinė legenda“ (1975), „Žiniuonė“ (1975), „Kretingos medinukai“ (1976), „Padangių laumžirgiai“ (1976), „Didžioji iliuzija“ (1977), „Nuplaukiančio laivo metas“ (1977), „Suvalkietiškas pagyvenimas“ (1982), „Vivat, dinamika“ (1983), „Barnabas stipruolis“ (1984), „Estų kalbos pamoka“ (1984), „Dainoriai“ (1985), „Bėgantis labirintu“ (1985), „Žmogus, einantis namo“ (1986), „Imu jūsų duoną“ (1987), „Medžio atmintis“ (1987), „Pabuvam savam lauki“ (1988), „Sustingęs tvermės metas“ (1990), „Už tėvynę Lietuvą“ (1991), „Memento mori“ (1992), „Laba diena - god dag“ (1993), „Žingsniai alėjos gale“ (1994), „Regėjimai“ (1995), „,Dzūkų kiemas“ (1997), „Pasmerktas myriop" (1999), „Neatėjo“ (1999), „Peržengę ribą“ (1999), „Genties sambūris“ (2000).

Knyga, deja, be kompaktinio disko (norėtųsi pažiūrėti bent keletą filmų, ją perskaičius), tačiau gausi prisiminimų, informacijos, nuotraukų, Šoblės piešinių. Prisiminimais dalijasi nemažas tuntas žmonių: prof. Vytautas Landsbergis (‚mes gyvenome labai arti vienas kito: Henrikas, Jurgis Mačiūnas ir aš“, p. 22), operatorius Jonas Gricius („kaip Henrikui pavyko prie tos katedros prijungti TV režisierių kursą, man dar ir šiandien didžiausia paslaptis“, p. 39), šviesaus atminimo kino, televizijos ir fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis („turime du kino dokumentikos klasikus – Robertą Verbą ir H. Šablevičių, ištikimus tradicinėms mūsų kultūros vertybėms ir paprastam žmogui“, p. 110) ir daugybė kitų jo bendražygių, draugų, studentų. Knygos pabaigoje surašyti H. Šablevičiaus vaidmenys teatre, darbai Lietuvos televizijoje ir kino filmai.

„Tai kad kelmas žino, ar tu renkiesi profesiją, ar ta profesija tave pasirenka“, - 1999 m. pasakojo Šoblė (p. 231).