Ši knyga įdomi tuo, kad Dalai Lamą XIV šįsyk kalbina ne krikščionių vienuolis, tai nėra jo autobiografija ar mokslinis veikalas, o diskusija vyksta su įdomiu tipu – psichologu Paulu Ekmanu (g. 1934), apie kurį verta pakalbėti kiek plačiau. Tai – melo specialistas, veido išraiškų ekspertas, Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos mokyklos psichologijos profesorius emeritas, puikaus amerikiečių televizijos serialo „Lie to me“ (liet. vertimas – „Melo teorija“) pagrindinio herojaus daktaro Laitmano prototipas. P. Ekmanas – emocijų santykio su veido išraiškomis, mikroišraiškų atradėjas, 2009 m. gegužės 11 d. žurnalo „Time“ įrašytas į šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. P. Ekmanas įrodė, kad antropologai klysta manydami, jog skirtingose kultūrose emocijų raiška skirtinga; priešingai – visur ji biologiškai vienoda. Pyktis, panieka, baimė, gėda, džiaugsmas, liūdesys, nustebimas, kaltė, pasididžiavimas, pasitenkinimas ir kitos emocijos vienodos ir Papua Naujojoje Gvinėjoje, ir Tibete, ir JAV, ir Lietuvoje. Ištyręs 20 000 žmonių mikroišraiškas, mokslininkas rado tik 50 individų, kurie gebėjo meluoti be jokio pasiruošimo, buvo tikri „deimantai“ arba „tiesos (ir melo) burtininkai“ (truth wizards), kaip juos pavadino psichologas. P. Ekmanas sukūrė FACS – Veido veiksmų koduotės sistemą (Facial Action Coding System), apie kurią plačiai kalbama seriale „Lie to me“. Tiesa, psichologas, būdamas melo ekspertu, sulaukė nemažai kritikos, tačiau argi taip nebūna su visais genijais?
Dabar norėtųsi sužinoti, ką melo ekspertas veikė su Dalai Lama XIV. Ar ieškojo kelio į išsilaisvinimą, o gal bandė (kinų pasamdytas?) nustatyti Tibeto vadovo silpnąsias puses. Ar Dalai Lama XIV meluoja („visi meluoja“, sako daktarai Laitmanas ir Hausas)? Budistas griežtai tai paneigtų, primindamas, kad Dalai Lama yra Avalokitešvaros, linkinčio tik gero, įsikūnijimas. Kas rašoma knygoje? Joje du saviti žinovai nagrinėja emocijas. Knyga suskirstyta į septynis skyrius: „Rytai ir Vakarai“, „Kaip patiriame emocijas“, „Emocinė pusiausvyra“, „Pyktis, įniršis, neapykanta“, „Atjautos prigimtis“, „Globalinė atjauta“, „Asmeninė transformacija“.
„Dalai Lama nagrinėja emocijas kaip atkaklus analitikas, kaip mokslininkas praktikas, kurio tyrimo objektas – žmogaus vidus“ (p. 6). Dalai Lama XIV ir P. Ekmanas susipažino 2000-ųjų kovą. 2006 metais vienuolika valandų trukusiame pokalbyje jie aptarė dvidešimt keturis puslapius klausimų apie emocijas bei atjautą, kitų, spontaniškai kilusių klausimų. Vėliau pokalbis buvo pratęstas dar du kartus ir norintieji gali jį visą (39 valandas) rasti adresu www.paulekman.com.
„Dialogas su Jo Šventenybe pažadino Polio asmenybės transformaciją. Jo asmeninis, ypač emocinis, bei profesinis gyvenimas pasikeitė“, - teigia du išskirtinius žmones suvedęs Danielius Golemanas (p. 6).
Dalai Lama XIV kalba paprastai, bet įkvėptai, tad šią knygą skaityti – grynas malonumas. „Daugelis žmonių samprotauja paprastai. Jei būsi turtingas, jei turėsi daug pinigų, visos tavo problemos išsispręs. Bėdų nežinosi ir jei tavo rankose bus valdžia. Deja, taip nėra. Akivaizdu, kad turtingi, galingi, labai garsūs žmonės gana dažnai psichologiškai būna labai nelaimingi. Neapykanta ir kitos emocijos sukuria vis daugiau problemų“ (p. 25).