Wolfgangas Seidelis (g. 1953) – vokiečių teisės istorijos ir teisės filosofijos specialistas, vertėjas, daugelio populiarių mokslinių knygų autorius, turintis tinklalapį www.seidels-woerterbuch.de. Šio žiniuko ir enciklopedininko mėgstamos temos – etimologija, lingvistika, istorija.
Sutrumpintu pavadinimu išverstoje „Pasaulio istorijoje“ („Wann tranken die Türken ihren Kaffee vor Wien? Weltgeschichte – alles, was Man wissen muss“, 2010) – Pratarmė ir dešimt skyrių: „Viskas prasidėjo nuo akmens“, „Metalas keičia pasaulį“ (kaip senas metalistas apsidžiaugiau, pamatęs šį pavadinimą, ir tai, kad metalas atsirado prieš 3200-4600 metų), „Istorijos pradžia“, „Antikos istorija“, „Naujos imperijos – nauji laikai“, „Luomai ir imperijos“, „Pasaulis perversmų laikais“, „Po religinių karų, prieš revoliuciją: Absoliutizmas Europoje“, „Revoliucija ir buržuazijos valdžia“ ir „Naujausieji laikai“).
Knygoje bandoma atsakyti į gana paprastus, o kartais sudėtingus klausimus. Kas sieja Egiptą su chemija? Iš kur kilo Romos vardas? Kas išrado monetas? Kada įkurta pirmoji akademija? Kas dėjosi Rusijoje ir Afrikoje, kai Europoje Liuteris pradėjo reformaciją? Ar Kinija jau turėjo imperatorių, kai Cezaris ir Augustas valdė Romos imperiją? Kas Prahoje išlėkė pro langą, kada istorijos arenoje pasirodė jaunaturkiai ir iš kur atsirado Talibanas?
Knygoje aptariama apie 650 sąvokų ir vardų iš įvairių epochų. Pasaulio istorija, perskaičius šią knygą, nebeatrodys chaotiška ir beprasmė. Tiesa, mažiau žiauri ji nepasirodys, tačiau gautos žinios tikrai pravers. Mylintiems Rytų kultūras reikia žinoti, kad knyga – kiek europocentristinė, nors ir ne itin hėgeliška.
„Patyrę daug galingesnės Persijos grėsmę ir nuo jos sėkmingai apsigynę, graikai, visada tokie nevieningi, pirmą kartą pasijuto esantys viena tauta, maža to – pajuto, kaip Orientas skiriasi nuo Okcidento, Azija – nuo Europos, Rytai – nuo Vakarų“ (p. 105). Dabar ši „viena tauta“ Vakarų Europos kapitalistams ir daugeliui paprastų žmonių stojo skersai gerklės kaip kadaise persai graikams. Apie tai, matyt, dar tik bus parašyta.
Norėtųsi, kad ši knyga būtų bent du kartus storesnė ir išsamesnė, joje rastume Lietuvą, baltų kultūrą (ji nėra tokia jau nereikšminga pasauliniame kontekste) ir objektyvesnį Rytų bei Vakarų skirtumų vertinimą.