BANDYMAS IŠMATUOTI NEIŠMATUOJAMA: KALENDORIAI IR LAIKRODŽIAI

Dr. Andriaus Eitučio, ilgamečio KTU Inžinerinės mechanikos dėstytojo, knyga „Kalendoriai ir laikrodžiai“ atskleidžia laiko sampratos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų dviem aspektais – kaip kultūros istoriją ir kaip laiko matavimo istoriją. Knygoje teigiama, kad nedaug tėra kultūros rodiklių, apibūdinančių jos esmę taip išsamiai, kaip laikas. Kas yra laikas? Jei žvelgsime metafiziškai arba šiuolaikinės fizikos bei matematikos požiūriu – ketvirtasis išmatavimas. Jei kultūrologiškai – tai epochų pasaulėjauta, žmonių elgesys, sąmonė, gyvenimo ritmas, požiūris į daiktus.

Pasaulyje egzistuoja daugybė laiko matavimo sistemų (ir dabar įvairiose civilizacijose jis matuojamas skirtingai). Kodėl? Tai bandyta suprasti nuo senovės. Naujaisiais amžiais laikas pasidarė labai svarbus filosofams, jį pradėjo nagrinėti ir astronomai, inžinieriai, fizikai. Viena aišku: kuo daugiau apie laiką mąstome, tuo mažiau apie jį žinome. Net žymusis Ilya Prigogine‘as iki galo nebuvo tikras, kas yra laikas, bet tarėsi priėjęs išvados, kad jis egzistavo visada – dar iki atsirandant visatai. Taigi, ar laikas – tai Dievas? Įvairiose religijose sakoma, kad Dievas – laiko valdovas.