TALENTAS: TAPYBA/ GRAFIKA / DIZAINAS / FOTOGRAFIJA (ALBUMAS IR CD)

Dauguma G. Bagdonavičiaus kūrinių saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Svarbu, kad prie šio albumo pridėtas skaitmeninėje laikmenoje išleistas katalogas su kūrinių reprodukcijomis iš „Aušros“ muziejaus rinkinių.

Leidinyje publikuojamos 295 Gerardo Bagdonavičiaus kūrinių  iliustracijos ir bibliografija.

Knygoje – G. Bagdonavičių pristatantys Vytenio Rimkaus ir Augenijos Jovaišaitės straipsniai. Jie išversti į anglų kalbą.

Profesorius V. Rimkus straipsnyje „Gerardas Bagdonavičius – menininkas ir pilietis, nepavaldus laikui“ pristato dailininko gyvenimo ir kūrybos kelią, o A. Jovaišaitė – „Publikuojamą kūrybinį Gerardo Bagdonavičiaus palikimą“. „Yra žmonių, kurie taip suaugę su savo gyvenamąja vietove, kad tampa lyg ir jos ženklu, simboliu. Toks buvo Gerardas Bagdonavičius, visų žinomas, visur sutinkamas. Tai pats šiaulietiškiausias dailininkas“, - akcentuoja V. Rimkus (p. 12).

Pasak profesorės A. Jovaišaitės, G. Bagdonavičius buvo vienintelis profesionalus dailininkas Šiauliuose visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo. „Ilgametei plačiašakei G. Bagdonavičiaus kūrybai (nuo saldainio popierėlio iki paminklo Vytautui Didžiajam Lygumuose, Pakruojo r.), išsklaidytai 11 muziejų, sukurti darnią struktūrą yra kiek problemiška. Į katalogą įtraukta 4450 eksponatų“, - konstatuoja A. Jovaišaitė (p. 32).

Pasirodo, kad G. Bagdonavičius buvo be galo darbštus, talentingas ir produktyvus menininkas, dirbęs ir vaizduojamosios, ir taikomosios dailės srityse. Buvo vienas ekslibriso pradininkų Lietuvoje.

G. Bagdonavičiaus kūryba, ar tai būtų pastelė, ar akvarelė, ar grafikos darbas, ekslibrisas, išsiskiria ypatingu preciziškumu, dėmesiu detalei. G. Bagdonavičius sukūrė nemažai urbanistinių peizažų.

Jo tapybos darbai, akvarelės, taip pat pastelės, išsiskiria subtilia spalvine palete (pvz., pastelė „Rūkykla-svirnas“, 1926, p. 93). Itin originalios ir vertingos architektūros objektų, etnografinių artefaktų studijos, atliktos pieštuku ir tušu. Tai – tartum dokumentika (pvz., „Šiauliai. Šimšės malūnas“, 1927, p. 142; „Šiauliai. Grafų Zubovų dvaro fabrikas, buvęs Lilekaičių namas“, 1840, p. 111; „Vilnius. Didžiosios sinagogos interjeras“, 1939, p. 197; „Kražiai. Benediktinių bažnyčia“, 1930, p. 161; „Kaunas. Paminklas karo su Napoleonu pergalei atminti“, p. 186).

Itin unikalios ir G. Bagdonavičiaus kurtos juodai baltos fotografijos – jos išsiskiria autentika, įdomiomis kompozicijomis (pvz., „Šiauliai. Judėjimas Tilžės gatvėje“, p. 281; „Šiauliai. Ch. Frenkelio vila iš kiemo pusės. XX a. 3–4 deš.“, p. 285; „Palanga. Vėjo garbanos smėlyje“, p. 289).

Įdomu, kad G. Bagdonavičius itin ryškiai atsiskleidė ir taikomojoje dailėje, kurdamas ekslibrisus, plakatus, atvirukus, įvairius blankus, saldainių (Šiaulius garsinusio ir tebegarsinančio saldainių fabriko „Rūta“ ) etiketes. Vaikystėje teko susipažinti su dailininku – jis paliko šiltą, malonų įspūdį.

Akivaizdu, kad G. Bagdonavičius visoje savo kūryboje, pirmiausia turint omenyje jos tematiką, išliko ištikimas Šiauliams, savo gimtajam miestui.