Pradžia / Knygos
 

SKAUSMINGA LAISVĖ: JUODRAŠTIS. Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas. Nr. 3

Autorių kolektyvas, JUODRAŠTIS. Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas. Nr. 3, , „Juodraščio“ leidybos grupė ir „Kitos knygos“, 2011
Jau trečią kartą pasirodantis „Juodraštis“ tapo savotišku Lietuvos kultūros fenomenu –­­ drąsiu leidiniu, nebijančiu kritiškai įvertinti situacijos valstybėje. Ant (spėju, tyčia) kukliai atrodančio viršelio –­ ironiška frazė: „Krizė? Kokia krizė?“

Mindaugas Peleckis
2011 m. Rugsėjo 21 d., 18:36
Skaityta: 333 k.
SKAUSMINGA LAISVĖ: JUODRAŠTIS. Nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas. Nr. 3

Apie 180 puslapių leidinys, kaip teigia „Juodraščio“ leidėjai, pasirodė „visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės sutemose. Tai sisteminė neoliberalaus kapitalizmo ir jam tarnaujančių valstybių krizė, tačiau jos padarinius stengiamasi perkelti ant visų mūsų pečių. (...) Kapitalui pataikaujanti ir naujus gigantomaniškus projektus svarstanti valdžia net nežada mums padėti kovoti su krize – kartu su savo šalininkais ji ne tik bando užgniaužti dirbančiųjų judėjimą, bet ir padeda plisti ultradešiniosioms jėgoms. (...) Kova prieš krizę – tai kova už ateitį be kapitalizmo ir be valstybės“.

Trečiajame „Juodraščio“ numeryje pasaulio vystymosi trajektorijas pranašauja originali „Midnight Notes“ kolektyvo ekonominė analizė, krizę Baltijos šalyse aptaria amerikiečių ekonomistas Jeffrey’s Sommersas. Tarp autorių – ir italų filosofas Franco Berardi-Bifo, slovėnų filosofė Marina Gržinič. Piotras Riabovas aptaria „prabudusio žmogaus filosofiją“ – anarchizmą, pateikiamas „Laimingųjų bedarbių“ manifestas, priversiantis daugelį jį perskaičiųjų susimąstyti apie bedarbystės privalumus. Savo mintis išsako ir lietuvių autoriai – Eugenijus Misiūnas („Streikuoti ar emigruoti?“), Evaldas Balčiūnas („Iš pamokų bėgdavai? Būsi geras streikininkas“). Skyriuje „Švietimas krizėje“ pateikiamas Ivano Illicho tekstas „Mokyklos fenomenologija“. Joshas MacPhee skyriuje „Anapus kultūros“ pristato gatvės meną ir su juo susijusius socialinius judėjimus. Pateikiamas ir šiuolaikinio insurekcionizmo teoretiko Alfredo M. Bonnano, kurį už kūrinį „Ginkluotas džiaugsmas“ Italijos valdžia 18 mėnesių buvo pasodinusi į kalėjimą, straipsnis „Anarchistinė įtampa“.

A. M. Bonnanas rašo: „Laisvė yra sunki, nežinoma idėja. Ji skausminga, nors ir pristatoma kaip kažkas puikaus, saldaus ir ramaus. Kaip tolima, nepasiekiama svajonė, ji skatina tikėjimą ir viltį“ (p. 165).

Komentarai