SAVIKRITIŠKAS ATSIVĖRIMAS PASAULIUI: UŽRAŠAI SAU. MANO PASTANGOS TAPTI ASMENYBE

Hugh Pratheris (1938-2010) buvo metodistų pastorius, rašytojas, labiausiai išgarsėjęs savo dvasiniu dienoraščiu „Užrašai sau“ („Notes to Myself“, 1970). Knygą išleido 5 milijonų egzempliorių tiražu, išvertė daugiau kaip į dešimt kalbų. Kartu su antrąja žmona Gayle Prather, kurią vedė 1965 m., jis išleido: „Aš liečiu žemę, žemė liečia mane“, „Užrašai apie meilę ir drasą“, „Užrašai apie tai, kaip gyventi pasaulyje... ir vis dėlto būti laimingam“, „Knyga poroms“, „Užrašai vienas kitam“.

H. Pratheris stengėsi analizuoti ne tik kitus, bet ir save, rėmėsi Aarono T. Becko, Alberto Elliso terapijos metodikomis. Jo knygos pratarmėje skaitytojui rašoma: „Pirma, mano užrašai kartais skamba kaip aksiomos, o aš abejoju, ar akivaizdžios tiesos, net mano paties, gali būti ko nors vertos. Tiesa nėra teiginys, ir vis dėlto aš prisimenu akimirkas, kai rašiau tikėdamas, kad apreiškiu tiesą“ (p. 161).

Smagu, kai net didžiausi protai yra savikritiški. H. Pratherio įžvalgos – nieko neprimetančios, skaidrios, ne veltui turbūt parašytos poetiškosios JAV Niu Meksiko valstijos vietose.

„Mane labiau domina mano širdies, o ne mano rankų ar žodžių darbai. Noriu atsiverti pasauliui, o ne uždaryti jį savyje“ (p. 93).