JOJO EFEKTAS: KAS SVEIKAI MAITINASI, TRUMPIAU GYVENA. FAKTAI IR MITAI APIE MŪSŲ MITYBĄ

Mitų ir stereotipų griovimas visada kelia susižavėjimą. Tad ši knyga provokuojančiu pavadinimu ir pagrindiniu savo teiginiu „sveiko maisto nėra ir niekada nebus“, manau, vertintina ir kaip savotiško literatūros žanro kūrinys.

Udas Pollmeris (g. 1954) – Vokietijos maisto produktų chemikas, Europos maisto ir mitybos instituto (www.das-eule.eu) mokslinis vadovas, maisto teoretikas, Fuldos ir Oldenburgo universitetų dėstytojas, itin perkamų knygų apie mitybą autorius, pagarsėjęs savo provokatyviomis ir kontroversiškomis pažiūromis dietų ir mitybos klausimais. Monika Niehaus – biologė, neuropsichologijos mokslų daktarė, žurnalistė, rašanti ir fantastines knygas. Šis duetas pateikia įdomių (ir dažnai netikėtų) faktų, svarstymų, hipotezių. Jie kelia pagrindinį klausimą: ar ką nors dar galima valgyti?

Dabar vienomis populiariausių laidų tapo kulinarinės laidos, laidos apie ekologišką gyvenseną, maistą. Anksčiau ekspertai kurdavo mitus apie seksą – daugeliui tai jau atsibodo, mitai buvo sugriauti (bent daugelis). Dabar visi kalba apie mitybą, nes į pasaulį (ir Lietuvą, deja) sparčiai atkeliauja E, GMO ir gliutamato banga. Šviesaus atminimo Senelio prisiminimai apie tai (gimė 1910-aisiais), kaip anoje Lietuvoje gerdavę iš upelio, dabar skambėtų kaip didžiausia nesąmonė (bent jau civilizuotose šalyse).

Šmaikščiai parašytoje knygoje jos autoriai teigia: ne viskas yra taip, kaip mums paprastai atrodo. Pasirodo, pica saugo širdį, saldikliai nesukelia vėžio, o saldumynai – cukraligės. Taigi nėra ir niekada negali būti sveiko maisto visiems, juk esame skirtingi.

„Ar gali vien ekologinė žemdirbystė išmaitinti žmoniją? Ekologinės žemdirbystės specialistų teigimu, tikrai gali. Tačiau (...) ekologiniame ūkyje iš vieno hektaro prikulti maistiniai javai (kviečiai, rugiai) sudaro tik keturiasdešimt procentų to kiekio, kuris iš hektaro prikuliamas tradiciniame ūkyje“ (p. 56).

„Ar pasninkavimas valo organizmą? (...) Jau bažnytinių raštų autorius Tertulianas (miręs apie 220 m.), rodos, yra pasakęs, kad palankiausiai Viešpats žiūri į sulysėlius. (...) Kažkodėl įsivaizduojama, kad pavyks išvengti pasninkavimo sukelto šalutinio poveikio. (...) Kas nori pasninkauti, gali tai daryti, tik tegul nesitiki išvengti „jojo“ efekto“ (p. 145).