JIE JAU EINA ČIA: VILNIAUS POKERIS. ROMANAS. 4-OJI LAIDA

Pamenu pirmąją šios knygos, („Vaga“, 1989), kurios tiražas siekė 50 000 egzempliorių, o knyga su celofanuotais viršeliais kainavo 2 rublius ir 60 kapeikų, laidą. Tuomet ši knyga buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, šokas, nesusipratimas, pornografija, mėšlas, ir kaip tik ji nevadinta („... dar linksmiau stebėjau dėl tos knygos kilusį tamsybininkų ir davatkų siautulį“, - vėliau rašė autorius)... Tačiau kaip geras vynas ji (ir jos skaitytojai) subrendo, tad nenuostabu, kad tarybinio (ir ne tik...) Vilniaus epui ditirambus yra išsakę ne tik žymūs Lietuvos rašytojai, filosofai, bet ir, pavyzdžiui, vokiečių literatūros kritikas, vertėjas Cornellius Hellis: „Ričardas Gavelis – pasaulinio masto rašytojas, tačiau pasaulis, aišku, nieko apie tai nežino...“

R. Gavelio (1950-2002) „Vilniaus pokeris“ į anglų kalbą išverstas 2009-aisiais ir išleistas JAV. Šioje šalyje romanas buvo pripažintas, pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. Už puikų šio romano (ir Kazio Borutos „Baltaragio malūno“) vertimą jo vertėja Elizabeth Novickas 2011 m. apdovanota Šv. Jeronimo premija. Apie R. Gavelį pradėti rašyti moksliniai darbai (Jūratės Čerškutės, Violetos Kelertienės, Ramūno Čičelio ir kt.). Reikia tikėtis, kad bus perleistos ir kitos R. Gavelio knygos, tapusiomis bibliografinėmis retenybėmis (1976-2002 m. jis išleido 11 romanų ir apsakymų knygų).

R. Čičelis įdomiai sulygino „Vilniaus pokerį“ su Antano Škėmos „Balta drobule“, turėdamas omenyje psichines traumas kaip „vidinius kalėjimus“. Pasak jo, Vargalys ir Garšva – pagrindiniai „Vilniaus pokerio“ ir „Baltos drobulės“ veikėjai – gyvena nuolatine psichodrama. „Vilniaus pokeris“, manyčiau, nagrinėtinas ir skaitytinas ne tik psichoanalizės metodais. Vis dėlto šis daugialypis romanas vertas itin rimto dėmesio. Jis griauna išorinės ir vidinės realybės tvirtovės pamatus, verčia suabejoti pasauliu ir savimi. Tuo požiūriu tiks ir budistams, ir „Matricos“ gerbėjams.

„Jie mus mato (...) Jie jau eina čia“ (p. 193).